Regitros egzamino pakeitimai
AKCINĖS BENDROVĖS „REGITRA“
GENERALINIS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS „REGITRA“ GENERALINIO DIREKTORIAUS 2013 M.
GRUODŽIO 23 D. ĮSAKYMO NR. V-223 „DĖL MOTORINĖS TRANSPORTO
PRIEMONĖS VALDYMO ĮGŪDŽIŲ IR GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJŲ BEI
METODŲ APRAŠO PATVIRTINIMO” PAKEITIMO Regitros egzamino pakeitimai
2025 m. kovo 21 d. Nr. 1V-48
Vilnius
1. P a k e i č i u valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23
d. įsakymą Nr. V-223 „Dėl Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų
vertinimo kriterijų bei metodų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„AKCINĖS BENDROVĖS „REGITRA“
GENERALINIS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS VALDYMO ĮGŪDŽIŲ IR
GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJŲ BEI METODŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir
tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d.
įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir
tvarkos aprašo patvirtinimo“, 51 punktu:
1. T v i r t i n u Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo
kriterijų bei metodų aprašą (pridedama).“
2. P a v e d u :
2.1. akcinės bendrovės „Regitra“ (toliau – AB „Regitra“) Paslaugų valdymo ir vystymo
departamento Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriui su šiuo
įsakymu supažindinti pavaldžius suinteresuotus darbuotojus bei AB „Regitra“ Klientų
aptarnavimo departamento (toliau – KAD) direktorių ir AB „Regitra“ KAD klientų aptarnavimo
centrų vadovus.
2.2. AB „Regitra“ KAD klientų aptarnavimo centrų vadovams su šiuo įsakymu supažindinti
pavaldžius suinteresuotus darbuotojus.
3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas:
3.1. įsigalioja 2025 m. balandžio 22 d.;
3.2. skelbiamas Teisės aktų registre ir AB „Regitra“ internetiniame puslapyje.
Generalinis direktorius Vaidas DominauskasPATVIRTINTA
Akcinės bendrovės „Regitra“ generalinio
direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu
Nr. V-223
(akcinės bendrovės „Regitra“ generalinio
direktoriaus 2025 m. kovo 21 d.
įsakymo Nr. 1V-48 redakcija)
MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS VALDYMO ĮGŪDŽIŲ IR GEBĖJIMŲ
VERTINIMO KRITERIJŲ BEI METODŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei
metodų aprašas (toliau – aprašas) nustato praktinio motorinės transporto priemonės (toliau – TP)
valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo (toliau – egzaminas) metu taikomus vertinimo kriterijus ir
metodus.
2. Aprašo nuostatos taikomos akcinėje bendrovėje „Regitra“ (toliau – AB „Regitra“)
egzaminuojant asmenis, siekiančius įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę TP, ją
susigrąžinti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimą (toliau – egzaminuojamasis).
Jei Apraše nenurodyta, kuriai TP kategorijai ar rūšiai nuostata taikoma, laikoma, kad ji
taikoma egzaminuojant visų kategorijų ir rūšių TP, išskyrus tas TP, kurių konstrukciniai ir vairavimo
ypatumai neleidžia objektyviai vertinti egzaminuojamojo įgūdžių.
Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos
saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos
Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių
patvirtinimo“.
II SKYRIUS
VERTINIMO KRITERIJAI
3. Egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai, vairuojant TP, vertinami pagal tai, ar jis
sugeba:
3.1. atsakyti į tris atsitiktinumo principu parinktus ir egzaminuojamųjų įgūdžius ir
gebėjimus vertinti įgalioto AB „Regitra“ darbuotojo (toliau – egzaminuotojas) užduotus
patikrinimo prieš važiavimą klausimus, nurodytus aprašo 1 priede, bei pasirengti važiuoti saugiai:
3.1.1. sureguliuoti automobilio vairuotojo sėdynę, kad galėtų efektyviai naudotis valdymo
įtaisais ir valdyti TP:
3.1.1.1. kojos nesuglaustos, dešine koja gali valdyti stabdžių paminą;
3.1.1.2. sėdynės pagrindas palaiko kojas, kaire koja gali iki galo nuspausti sankabos
paminą;
3.1.1.3. paminas nuspaudus iki galo, kojų keliai truputį sulenkti ir visiškai neišsitiesia;
3.1.1.4. visiškai apsukti vairą, kai rankos per alkūnes šiek tiek sulenktos, o pečiai atremti
į sėdynės atlošą;2
3.1.1.5. atramos galvai padėtis atitinka galvos aukštį ir yra maždaug ties ausų viršumi;
3.1.1.6. sėdynės pagrindo aukštis ir atlošo padėtis tinka vairuotojui;
3.1.1.7. vairo padėtis tinka vairuotojui, netrukdo valdyti svirtis, jungiklius ir matyti kontrolės
prietaisus, nekliudo kojoms;
3.1.2. sureguliuoti veidrodžius, kad per juos galėtų matyti kiek įmanoma daugiau:
3.1.2.1. vidinio galinio vaizdo veidrodžio viduryje – galinis langas;
3.1.2.2. šoniniuose galinio vaizdo veidrodžiuose – nedidelė automobilio šono dalis ir
perspektyvinis kelio vaizdas.
3.2. Valdymo bei saugos įtaisų ir įrangos naudojimas: sureguliuoti ir naudotis visais TP
valdymo bei saugos įtaisais ir įranga, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:
3.2.1. įsitikinti, kad automobilio durys uždarytos;
3.2.2. užsisegti ir sureguliuoti saugos diržą taip, kad:
3.2.2.1. apatinė jo dalis juostų kūną per klubus;
3.2.2.2. saugos diržas nebūtų susisukęs;
3.2.2.3. saugos diržas tolygiai juostų kūną – tarp diržo ir kūno nebūtų pašalinių daiktų;
3.2.2.4. viršutinis saugos diržo tvirtinimo taškas atitiktų vairuotojo peties aukštį (jei
įmanoma); Regitros egzamino pakeitimai
3.2.3. atrakinti vairo užraktą;
3.2.4. vesti variklį TP tinkamiausiu būdu, kad variklis užsivestų ir veiktų, o TP nejudėtų;
3.2.5. žino, ką daryti, jei variklis neužsivedė arba užgeso;
3.2.6. užvedęs variklį, patikrinti prietaisų skydelio rodmenis ir įspėjimus:
3.2.6.1. žino, ką daryti, jei įspėjimas prietaisų skydelyje laiku neišsijungia;
3.2.6.2. žino, ką daryti, jei prietaisų skydelio rodmenys ar įspėjimai indikuoja sutrikimą;
3.2.7. važiuojant reaguoti į prietaisų skydelio rodmenis ir įspėjimus:
3.2.7.1. žino, ką daryti, kai prietaisų skydelyje įsijungia įspėjimas arba iš prietaisų
skydelio rodmenų galima suprasti, jog yra sutrikimas;
3.2.7.2. sureaguoja mažiau kaip per trisdešimt sekundžių;
3.2.8. surasti ir, kai reikia, naudoti žibintų, posūkio signalo rodyklių, garso signalo ir
avarinės šviesos signalizacijos, valytuvų, ventiliacijos, priekinio stiklo apipūtiklio, klimato
kontrolės, šoninio lango jungiklius ir kitus valdymo įtaisus;
3.2.9. išjungti variklį TP tinkamu būdu prieš išlipant iš (nulipant nuo) jos;
3.2.10. patikrinti, ar paliekamos stovėti TP:
3.2.10.1. variklis išjungtas;
3.2.10.2. langai uždaryti;
3.2.10.3. raktas ištrauktas (kai yra);
3.2.10.4. įjungtas stovėjimo stabdis arba pavara pagal šio aprašo 3.5.10 papunkčio
nuostatas;
3.2.10.5. visos durys užrakintos;
3.2.11. pasirinkti ir tinkamai dėvėti motociklininkui reikalingą aprangą, t. y. atitinkamo
tipo ir dydžio saugos šalmą, akių, alkūnių, kelių ir pečių apsaugas, pirštines, batus.
3.3. Sankabos valdymas: valdyti sankabą važiavimo sąlygas atitinkančiu būdu, kuris
užtikrintų sklandų pavarų perjungimą ir galios perdavimą varantiesiems ratams, be reikalo
neužgesinti variklio:3
3.3.1. jungdamas (įjungdamas, perjungdamas ar išjungdamas) pavaras, iki galo nuspausti
sankabos paminą (svirtį) ir ją valdyti;
3.3.2. vengti važiuoti nevisiškai įjungus sankabą, nenukėlus kojos (rankos) nuo sankabos
paminos (svirties). Koja (ranka) neturi būti atremtos į sankabos paminą (svirtį), kai TP variklis
veikia, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti ir vėl sustabdyti lėtai judančio transporto sraute;
3.3.3. laikyti nuspaudus sankabos paminą (svirtį) ne ilgiau, nei reikia įjungti, perjungti ar
išjungti pavarą, pradėti važiuoti, sustabdyti arba manevruoti mažu greičiu;
3.3.4. stabdydamas nuspausti stabdžių paminą anksčiau, nei išjungia sankabą. Tai nėra
būtina pradedant važiuoti ir vėl sustabdant lėtai judančio transporto sraute ar sustabdant įkalnėje;
3.3.5. nukelti koją (ranką) nuo sankabos paminos (svirties), įjungus neutralią pavarą;
3.3.6. sklandžiai pajudėti iš vietos taip, kad TP netrūkčiotų. Kilus judėjimo nesklandumų,
juos panaikinti tinkamai koreguojant sankabos valdymo veiksmus;
3.3.7. jei reikia, nuspausti sankabos paminą du kartus (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir
DE kategorijos).
3.4. Akceleratoriaus valdymas: tolygiai valdyti akceleratoriaus paminą arba rankeną:
3.4.1. keisdamas greitį, tolygiai valdyti akceleratoriaus paminą arba rankeną. Naudoti
akceleratorių, kai TP juda manevruojant arba lėtai judančio transporto sraute;
3.4.2. naudoti akceleratorių pastoviam greičiui išlaikyti;
3.4.3. važiuojant įkalne daugiau naudoti akceleratorių, o ne keisti pavaras, kad būtų
išlaikomas pastovus greitis;
3.4.4. išlaikyti pastovų greitį, per daug nedidinti greičio, važiuojant posūkiu (vingiu);
3.4.5. didinti greitį, tik išvažiuojant iš posūkio (vingio), atsižvelgiant į tai, kaip važiavimo
trajektorija grąžinama į tiesę;
3.4.6. važiuodamas TP su automatine pavarų dėže posūkiu (vingiu) ir slidžiu keliu,
valdyti akceleratoriaus paminą švelniai, kad žemesnė pavara įsijungtų šiek tiek anksčiau, nei to
reikės prieš posūkį (vingį) ar slidesnės nei prieš tai buvusios kelio dangos ruožą;
3.4.7. valdyti akceleratorių, įvertinus važiavimo krypties, greičio, kelio dangos ir profilio
pasikeitimus taip, kad TP netrūkčiotų, padangos neprarastų sukibimo su kelio danga;
3.4.8. baigdamas perjungti pavarą, suderinti variklio sūkius su važiavimo greičiu;
3.4.9. atleisti akceleratoriaus paminą ir išnaudoti TP inerciją prieš sustabdant iš anksto
numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“
ženklas ir pan.) ar kitose situacijose.
3.5. Pavaros pasirinkimas: tinkamai pasirinkti ir naudotis visomis pavaromis pagal TP
greitį ir jos techninius duomenis bei eismo sąlygas, mažinamas degalų naudojimas ir išmetamų
teršalų kiekis:
3.5.1. įsitikinti, kad pasirinkta pavara leis pajudėti iš vietos reikiama kryptimi
neperkraunant variklio;
3.5.2. perjungti pavaras sklandžiai, kad TP netrūkčiotų;
3.5.3. įjungti (perjungti) pavarą per tris sekundes ar greičiau (laikas nuo sankabos
paminos nuspaudimo pradžios iki jos atleidimo);
3.5.4. pasirinkti greitį ir važiavimo sąlygas atitinkančią pavarą, kad TP nepradėtų slysti,
variklis nebūtų perkrautas arba nedirbtų per dideliais sūkiais, važiuoti sklandžiai ir tolygiai, kiek
įmanoma, aukštesne pavara:4
3.5.4.1. prieš sustabdant, be reikalo nejungti žemesnės pavaros;
3.5.4.2. leisti TP judėti panaudojant inerciją, neutralia pavara prieš sustabdant iš anksto
numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“
ženklas ir pan.);
3.5.4.3. (B kategorija) įjungti antrą pavarą, pradėjus važiuoti ir nuvažiavus ne didesnį
kaip vieno automobilio ilgio atstumą, išskyrus atvejus, kai važiuojama iki 20 km/h greičiu lėtai
judančio transporto sraute ar aikštelėje, daugiabučio namo kieme, arba tenka pajudėti iš vietos
įkalnėje, ar dėl riboto matomumo, važiuojamosios dalies pločio, manevrų pobūdžio;
3.5.4.4. (B kategorija) važiuoti 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip
trečią pavarą;
ketvirtą arba penktą pavarą;
penktą arba šeštą (jei yra) pavarą;
3.5.4.5. (B kategorija) važiuoti 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip
3.5.4.6. (B kategorija) važiuoti 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip
3.5.5. perjungti pavarą šiek tiek anksčiau, nei to reikės (kaip prieš nusileidimą stačia
nuokalne);
3.5.6. pasirinkti tinkamą pavarą (jei reikia) prieš:
3.5.6.1. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustabdyti (sankryžos,
geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos arba zonos, kur gali būti pėsčiųjų,
dviratininkų bei paliktų stovėti TP);
3.5.6.2. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;
3.5.6.3. lenkiant;
3.5.7. perjungti pavaras, kai automobilis važiuoja tiesiai, t. y. atleisti sankabos paminą,
kol TP važiuoja tiesiai, nes pavaros perjungimas nebaigtas, kol iki galo neatleista sankabos
pamina;
3.5.8. perjungti pavaras posūkyje, vingyje ar sankryžoje tik jei tuo pačiu metu nesukamas
vairas ir jei pavaros perjungimas netrukdo TP judėti sklandžiai ir tolygiai;
3.5.9. važiuojant nuokalne, pasirinkti tinkamą pavarą, kad variklis padėtų stabdyti (jeigu
būtina) ir pagrindiniai stabdžiai nebūtų per daug ar per ilgai naudojami;
3.5.10. pasirinkti pavarą, kuri leidžia palikti TP stovėti saugiai:
3.5.10.1. TP su mechanine pavarų dėže įjungta pirmoji pavara, jei TP stovi lygioje vietoje
arba įkalnėje, arba atbulinės eigos pavara, jei TP stovi nuokalnėje;
3.5.10.2. TP su automatine pavarų dėže pavarų selektorius yra stovėjimui skirtoje
pozicijoje.
3.6. Vairo valdymas tinkamu būdu:
3.6.1. atliekant manevrą, įsitikinti, kad TP juda tinkama kryptimi;
3.6.2. išlaikyti tikslią trajektoriją važiuojant tiesiai, posūkiu (vingiu) arba išvažiuojant iš
jo;
3.6.3. nelaikyti vairo per stipriai – kad rankų jėga, veikianti vairą, netrukdytų atlikti
sklandžius ir tikslius vairo pasukimus;
3.6.4. laikyti vairą abiem rankomis, jei nesinaudoja kitais valdymo įtaisais;
3.6.5. sukti vairą sklandžiai, kad TP važiuotų pasirinkta trajektorija;
3.6.6. sugebėti pasukti vairą daugiau, jei to reikia;5
3.6.7. važiuojant tiesiai, automobilio vairą laikyti iš išorės taip, kad delnai rodytų „be
dešimt dvi“ arba „be penkiolikos trys“, jei vairą įsivaizduotume kaip laikrodžio ciferblatą;
3.6.8. jei, grąžindamas važiavimo trajektoriją į tiesę, leidžia vairui slysti tarp pirštų, TP
turi važiuoti tinkama trajektorija;
3.6.9. (B kategorija) kai TP paliekama stovėti įspėjamaisiais ženklais pažymėtoje:
3.6.9.1. nuokalnėje – pasukti priekinius ratus į bortelį ar kelkraštį;
3.6.9.2. įkalnėje be bortelio – pasukti priekinius ratus į kelkraštį;
3.6.9.3. įkalnėje su borteliu – pasukti priekinius ratus nuo bortelio.
3.7. Stabdymas:
3.7.1. sustabdyti ir išlaikyti vietoje TP darbiniu stabdžiu:
3.7.1.1. neperkraudamas jokių TP mechaninių dalių;
3.7.1.2. taip, kad TP netrūkčiotų;
3.7.1.3. saugiai, veikiant varikliui;
3.7.1.4. išlaikyti TP vietoje, kol bus įjungta pavara;
3.7.2. naudoti stabdžius eismo situaciją atitinkančiu būdu:
3.7.2.1. TP greičiui sumažinti;
3.7.2.2. naudoti stabdžius, kai TP važiuoja tiesiai;
3.7.2.3. pasirinkti stabdymui tinkamiausią kelio paviršiaus dalį;
3.7.2.4. važiuodamas nuokalne stabdyti ir varikliu;
3.7.2.5. taip, kad TP neslystų;
3.7.2.6. keisti stabdymo jėgą, atsižvelgiant į kelio reljefą;
3.7.2.7. prieš įjungiant žemesnę pavarą, sulėtinti greitį;
3.7.2.8. prieš posūkį ar vingį šiek tiek atleisti stabdžių paminą, kad padidintų vairo įtaką:
prieš posūkį ar vingį stabdoma stipriau, o prieš pradedant sukti vairą stabdžių pamina šiek tiek
atleidžiama, kad būtų pakankamas padangos sukibimas su kelio danga;
3.7.2.9. keisti stabdymo jėgą, kol TP visiškai sustabdoma;
3.7.2.10. sustabdyti TP kuo arčiau nurodytos vietos (ne didesniu kaip 1 metro atstumu –
kai yra nurodyta sustabdymo vieta);
3.7.3. stabdyti TP tolygiai:
3.7.3.1. iš pradžių stabdyti švelniai, paskui tolygiai keisti spaudimą, atsižvelgiant į tai,
kaip TP lėtėja. Prieš visiškai sustabdant šiek tiek sumažinti spaudimą, kad būtų išvengta
trūkčiojimo, paskui palengva vėl jį padidinti;
3.7.3.2. valdyti stabdžių paminą dešine koja;
3.7.4. saugiai sustabdyti atliekant įsibėgėjimo ir tikslaus sustabdymo nurodytoje vietoje
manevrą;
3.7.5. vairuojant motociklą (mopedą), naudoti priekinius ir galinius stabdžius lėtinant
greitį ir sustabdant (važiuojant labai lėtai gali būti naudojamas tik galinis stabdys stabilumui
padidinti): Regitros egzamino pakeitimai
3.7.6. stovėjimo stabdį naudoti tik kai TP yra sustabdyta:
3.7.6.1. jei palieka ją stovėti arba jei neketina pradėti važiuoti nedelsiant;
3.7.6.2. jei reikia pajudėti iš vietos sustabdžius įkalnėje. Stovėjimo stabdžio naudoti
nebūtina, jei sklandžiai pajudama iš vietos ir be jo;
3.7.6.3. patikrinti, ar stovėjimo stabdys išlaiko TP sustabdytą;6
3.7.7. sklandžiai pajudėti iš vietos įkalnėje ar nuokalnėje:
3.7.7.1. taip, kad TP nepariedėtų priešinga, nei numatyta važiuoti, kryptimi;
3.7.7.2. įsitikinti, kad stovėjimo stabdys visiškai atleistas (išjungtas).
3.7.8. Veiksmai, aprašyti aprašo 3.7.2.3, 3.7.2.6, 3.7.2.9 ir 3.7.3.1 papunkčiuose, neturi
būti vertinami tais atvejais, kai egzaminuojamasis stabdo staigiai, bet visiškai kontroliuoja
situaciją, kad išvengtų pavojaus, kuris nuo jo nepriklauso.
3.8. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
3.8.1. TP važiuojamojoje dalyje užimti tokią padėtį, kuri būtų saugi:
3.8.1.1. priešais ir šalia važiuojančių ar stovinčių TP atžvilgiu;
3.8.1.2. besikartojančių pavojų (tokių, kaip įvažiavimai į šalia kelio esančias teritorijas)
iš abiejų kelio pusių atžvilgiu;
3.8.1.3. TP, artėjančių kertamais keliais, atžvilgiu;
3.8.2. jeigu tai saugu ir neprieštarauja Kelių eismo taisyklėms, pasirinkti tokią TP padėtį,
kuri užtikrintų aktualių kelio zonų matomumą ir sudarytų galimybę kitiems eismo dalyviams jį
matyti kuo geriau:
3.8.2.1. atsilikti nuo didelių gabaritų TP, kad būtų užtikrinamas aktualių kelio zonų
matomumas priekyje;
3.8.2.2. artėdamas prie blogai apžvelgiamos sankryžos, pasitraukti prie važiuojamosios
dalies vidurio, kad matytų kuo toliau už posūkių;
3.8.3. pasirinkti tokią TP padėtį, kad būtų kuo toliau nuo pavojingų objektų:
3.8.3.1. pasitraukti kuo dešiniau artėjant prie įkalnės viršūnės arba atsitraukti į kairę
važiuojant pro paliktas stovėti TP;
3.8.3.2. važiuoti taip, kad atstumas tarp egzaminuojamojo vairuojamos TP ir kito eismo
dalyvio būtų saugus atsižvelgiant į eismo sąlygas.
3.9. Padėties pasirinkimas manevruojant (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2 ir A):
3.9.1. pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus,
aprašytus aprašo 2 priedo 3 – 10 punktuose:
3.9.1.1. pradėti manevrą iš tokios padėties, kad kuo mažiau kartų būtų keičiama judėjimo
kryptis;
3.9.1.2. atlikti specialiuosius važiavimo manevrus kuo tiksliau;
3.9.1.3. neatsiremti ir neužvažiuoti ant šaligatvio krašto;
3.9.2. atlikti manevrus tik tada, kai kiti eismo dalyviai supranta jo ketinimus;
3.9.3. manevruojant neblokuoti transporto srauto ir neužkirsti kelio kitiems eismo
dalyviams, išskyrus kai to neįmanoma išvengti dėl TP gabaritų ar dinaminių savybių;
3.9.4. pradėti ir pabaigti manevrus sklandžiai ir tolygiai;
3.9.5. egzaminuojamajam atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašo 3.9
papunktyje neįvardyti įgūdžiai ir gebėjimai vertinami laikantis kitų šio aprašo nuostatų.
3.10. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę: įvairiose posūkių į dešinę situacijose
pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.
3.11. Padėties pasirinkimas sukant į kairę: įvairiose posūkių į kairę situacijose pasirinkti
ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.
3.12. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis: žvalgytis, stebėti ir kontroliuoti eismo aplinką
visomis kryptimis, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:7
3.12.1. patikrinti per galinio vaizdo veidrodžius (vidinį bei šoninius) nematomą kelio dalį,
pasukti galvą per atitinkamą petį prieš:
3.12.1.1. pradedant važiuoti;
3.12.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai TP pasislenka į šoną per jos plotį
ar daugiau;
3.12.2. įsitikinti, kad manevras bus atliktas saugiai:
3.12.2.1. apžvelgti visą plotą, kuriame TP važiuos atliekant manevrą. Paskui patikrinti, ar
saugu važiuoti pasirinkta kryptimi;
3.12.2.2. manevruojant žvalgytis ir stebėti situaciją daugiau nei viena kryptimi, bet žiūrėti
tinkama kryptimi tinkamu laiku;
3.12.2.3. atlikti aprašo 2 priedo 5 punkte ir 9.2.3 papunktyje aprašytus specialiuosius
važiavimo manevrus tik vieną kartą išlipus apsižvalgyti;
3.12.3. stebėti tuo pat metu įvairiomis kryptimis judančius kitus eismo dalyvius.
3.13. Veidrodžių naudojimas: naudotis galinio vaizdo veidrodžiais kaip neatsiejama TP
valdymo sistemos dalimi, vertinant bet kokį esamą ar galimą pavojų:
3.13.1. pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodžius prieš:
3.13.1.1. pradedant važiuoti;
3.13.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai TP pasislenka į šoną per jos plotį
ar daugiau;
3.13.1.3. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustabdyti (sankryžos,
geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų,
dviratininkų bei paliktų stovėti TP);
3.13.1.4. sulėtinant greitį, stabdant (maždaug prieš tris sekundes) ir pradėjus stabdyti
(maždaug po sekundės);
3.13.1.5. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;
3.13.1.6. įvažiuojant į posūkį ar vingį gyvenvietėje;
3.13.1.7. lenkiant;
3.13.2. naudotis veidrodžiais, kai to reikia, bet nereguliuoti jų atliekant specialiuosius
važiavimo manevrus (TP judant).
3.14. Įspėjamųjų signalų naudojimas: atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelią, kuriuo
važiuoja, atstumus iki šoninių kelių, važiavimo greitį ir kt. laiku parodyti atitinkamos krypties
posūkio signalą, kad aiškiai įspėtų kitus eismo dalyvius ir jų neklaidintų, taip pat laiku jį baigti
rodyti:
3.14.1. iš anksto (likus bent jau 30 metrų iki manevro pradžios, išskyrus atvejus, kai
mažas atstumas tarp artimiausio kertamo kelio, įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją ir
numatyto posūkio vietos ir pan.) įjungti atitinkamo posūkio šviesos signalą prieš:
3.14.1.1. keičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai TP pasislenka į šoną per jos plotį ar
daugiau;
3.14.1.2. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;
3.14.1.3. pradedant manevrą;
3.14.2. rodyti posūkio šviesos signalą:
3.14.2.1. įjungti iš anksto: užtikrinti, kad prieš manevrą ar prieš pradedant važiuoti, jis
įsijungtų ne mažiau kaip tris kartus;8
3.14.2.2. iki manevras bus baigtas;
3.14.3. išjungti posūkio šviesos signalą ne vėliau, nei jis įsijungia tris kartus po manevro;
3.14.4. įspėti kitais būdais ar įspėjamaisiais signalais taip, kaip tai nustato Kelių eismo
taisyklės.
3.15. Eismo pavojų įvertinimas:
3.15.1. laiku (turėdamas laiko stabdyti, greitėti ar sklandžiai pasitraukti į kitą kelio dalį,
kad išvengtų susidūrimo), nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų reaguoti į:
3.15.1.1. TP, važiuojančias ta pačia kryptimi įvairiais greičiais;
3.15.1.2. ypatingus atvejus: specialiąsias TP, kliūtis, kelio remonto darbų vietas, didelius
kelio dangos pasikeitimus, siaurus tiltus, gyvūnus;
3.15.1.3. pėsčiuosius: vaikštančius tarp ar šalia paliktų automobilių, einančius pėsčiųjų
taku ar stovinčius skiriamojoje juostoje (ant saugumo salelės), važiuojančius vežimėliu, skirtu
asmeniui su negalia, riedučiais, riedlente, einančius keliu ar per sankryžą;
3.15.1.4. lėtaeiges TP: dviračius, elektrines mikrojudumo priemones, mopedus, traktorius
ar kitas savaeiges mašinas;
3.15.1.5 vietas, kur gali susikirsti keliai su kitais eismo dalyviais: blogai apžvelgiamos
sankryžos, pėstieji, dviratininkai, vaizdą užstojančios TP;
3.15.1.6. nukreipti žvilgsnį į tai, kas gali kelti ar kelia pavojų, ir imtis išvengiamųjų
veiksmų;
3.15.2. vertinant šį veiksmą, turi būti atsižvelgta į TP greitį, bet kokį egzaminuojamojo
išvengiamąjį veiksmą ir situacijos pavojingumą.
3.16. Sprendimų priėmimas:
3.16.1. tinkamai vadovautis važiavimo pirmumo taisyklėmis; įvertinti eismo situaciją ir
neapsiribojant Kelių eismo taisyklių nuostatų taikymu, vairuoti saugiai:
3.16.1.1. kartu su kitomis TP, važiuojančiomis ta pačia kryptimi, kai nėra reikalo nuolat
koreguoti atstumą iki kitų TP, važiuojančių tuo pačiu greičiu;
3.16.1.2. nedaug besikeičiančiomis eismo sąlygomis, kai dauguma TP važiuoja ta pačia
kryptimi ir tuo pačiu greičiu, kai nereikia priimti sudėtingų sprendimų dėl būtinybės staiga keisti
važiavimo kryptį ar greitį
3.16.1.3. esant intensyviam eismui, reaguoti į eismo situacijas ir sąlygas;
3.16.1.4. specifiniuose keliuose: greitkeliuose, automagistralėse;
3.16.2. kuo tiksliau parinkti ir pasinaudoti saugiu tarpu transporto sraute:
3.16.2.1. važiuojant per sankryžą;
3.16.2.2. persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą;
3.16.2.3. pradedant važiuoti arba įvažiuojant į kelią;
3.16.2.4. lenkiant;
3.16.3. daryti tai, ko tikisi kiti eismo dalyviai, kad nepriverstų kitų eismo dalyvių imtis
išvengiamųjų veiksmų;
3.16.4. planuoti ir laiku priimti teisingą sprendimą, tinkamai įvertinus greitį ir atstumą iki
bet kokio eismo objekto (TP ar pėsčiųjų), kad nereikėtų atlikti staigių veiksmų:
3.16.4.1. dėl kitų eismo dalyvių veiksmų;
3.16.4.2. dėl to, kad gali tekti staiga keisti važiavimo kryptį ar greitį dėl besikeičiančios kelio
paviršiaus būklės, staigių posūkių ar stačių įkalnių ir nuokalnių;9
3.16.5. padaręs klaidą ir atsidūręs pavojingoje situacijoje ar pažeidęs Kelių eismo
taisykles, ištaisyti klaidą anksčiau, negu ji sudarys nesaugią eismo situaciją;
3.16.6. negalėdamas laisvai pravažiuoti, rasti būdą, kaip saugiai ir, nepažeidžiant Kelių
eismo taisyklių išvengti eismo pavojaus;
3.16.7. sąveikauti su kitais vairuotojais, t. y. padėti įsilieti į transporto srautą, ypač kai
kelias užimtas, laiku persirikiuoti;
3.16.8. pritaikyti savo sprendimus ir veiksmus, jei kitų eismo dalyvių elgesyje atpažįstami
eismo pavojaus požymiai.
3.17. Saugaus atstumo pasirinkimas: vairuoti TP taip, kad:
3.17.1. atstumas iki priešais važiuojančių TP būtų saugus – ne mažesnis kaip per dvi
sekundes nuvažiuojamas atstumas;
3.17.2. sustabdžius transporto sraute, atstumas iki priešais sustabdytos TP būtų
pakankamas ją apvažiuoti, apvažiavimui nesinaudojant atbuline eiga;
3.17.3. atstumas iki šalia važiuojančių ar stovinčių TP būtų saugus paliktų stovėti TP
atžvilgiu – manevruoti tokiu atstumu, kad nekiltų abejonių, jog nekliudys stovinčios TP ar kitos
kliūties, o pastačius TP į stovėjimo vietą, atstumas iš šono leistų atidaryti automobilio duris;
3.18. Greičio pasirinkimas:
3.18.1. kontroliuoti TP važiavimo greitį, atliekant manevrus:
3.18.1.1. esant būtinybei, išlaikyti pakankamai lėtą greitį, kad galėtų kompensuoti bet
kokią daromą klaidą;
3.18.1.2. TP turi judėti tolygiai;
3.18.2. pasirinkti tinkamą greitį prieš:
3.18.2.1. jungiant žemesnę pavarą, kad perjungus pavarą TP netrūkčiotų arba variklis
nedirbtų tachometro skalės raudoname sektoriuje nurodytais sūkiais;
3.18.2.2. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustabdyti (sankryžos,
geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų,
dviratininkų bei paliktų stovėti TP);
3.18.2.3. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją; Regitros egzamino pakeitimai
3.18.2.4. lenkiant;
3.18.3. artėjant prie įkalnės viršūnės, blogai apžvelgiamos sankryžos, posūkio ar vingio,
sulėtinti greitį, kol pamatys, kad toliau važiuoti saugu;
3.18.4. pasirinkti važiavimo greitį pagal atstumą, kuriuo kelias matomas priekyje ir iš
šonų:
3.18.4.1. blogai apžvelgiamose sankryžose, posūkiuose ar vingiuose;
3.18.4.2. įkalnės viršuje;
3.18.4.3. važiuojant pro paliktas stovėti TP;
3.18.4.4. stipriai lyjant, esant dulksnai, migloje, rūke ir dūmuose sulėtinti greitį, kad
galėtų sustabdyti nuvažiavęs matomą kelio ruožą;
3.18.5. pasiekti ir išlaikyti reikiamą greitį, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus,
aprašytus aprašo 2 priede.
3.18.6. važiuoti eismo situaciją ir kelio paviršiaus būklę atitinkančiu greičiu, neviršyti
leistino greičio. Net ir esant neintensyviam eismui, važiavimas lėčiau, nei įprasta toje situacijoje,10
reiškia ne tik negebėjimą pasirinkti tinkamą greitį, bet ir daugelį kitų per lėtai atliekamų veiksmų
(žvalgymasis, pavarų perjungimas, stabdymas ir kt.).
3.19. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:
vykdyti bet kokį eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo ar kelių ženklinimo reikalavimą;
sustabdyti TP, kaip to reikalauja eismo reguliavimo signalai, kelio ženklai ar kelių ženklinimas,
pagal kelio ženklus ir kelių ženklinimą pasirinkti reikiamiems manevrams atlikti tinkamas eismo
juostas.
3.20. Nuoseklumas:
3.20.1. tinkama seka atlikti veiksmus, kurie sudaro TP valdymo sistemą (trajektorija –
veidrodžiai – signalai – greitis – pavaros – veidrodžiai – išvengiamieji veiksmai – greitėjimas),
artėjant prie bet kokio esamo ar galimo pavojaus;
3.20.2. (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) tinkama seka atliekant visus reikiamus
veiksmus, saugiai atkabinti priekabą ar puspriekabę (toliau – priekaba), pastatyti vilkiką greta
priekabos ir po to važiuoti, kad vėl ją prikabintų bei parengti TP junginį važiuoti. Vertinant, ar
egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai yra pakankami atkabinti ir prikabinti priekabą, priekabos
atkabinimas ir prikabinimas vertinami kaip du atskiri elementai, t. y., lyg priekaba būtų
prikabinama pirmą kartą. Atkabinant ar prikabinant priekabą veiksmų seka priklauso nuo
priekabos konstrukcinių ypatumų.
3.21. Pusiausvyra ir motociklo (mopedo) valdymas: išlaikyti motociklo pusiausvyrą ir
valdyti jį, važiuojant įvairiu greičiu ir įvairiomis eismo sąlygomis, atliekant specialiuosius
važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede.
3.22. Sėdėsena: važiuoti motociklu (mopedu) sėdint tokioje padėtyje, kuri būtų saugi ir
patogi.
III SKYRIUS
VERTINIMO METODAI
4. Egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami
klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK),
nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK). Vertinant
kiekvieną veiksmą, turi būti atsižvelgiama į visus papildomus veiksnius (aplinkybes): kelio, oro ir
eismo sąlygas. Jei konkrečioje situacijoje kelio, oro ar eismo aplinkybės nesudaro pagrindo
objektyviai vertinti egzaminuojamojo veiksmą klaida, jis laikomas priimtinu ir klaida
nevertinamas.
Egzaminuojamojo, kuris laiko egzaminą B kategorijos TP, sujungta su priekaba, kurios
didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 750 kg, o junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė
kaip 3500 kg, bet ne didesnė nei 4250 kg, veiksmai vertinami kaip egzaminuojamojo, laikančio
egzaminą BE kategorijos TP.
5. KK – veiksmas, kuris:
5.1. parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą,
neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu;
5.2. gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo
saugiai valdyti TP (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją).11
6. KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, bet tiesiogiai nesusijusios
su veiksmais, aprašytais aprašo II skyriuje, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis (toliau
– BKK). Vertinamos keturios BKK:
6.1. egzaminuotojo įsikišimas;
6.2. susidūrimas (užvažiavimas ant kliūties ir pan.);
6.3. pavojinga situacija;
6.4. privalomų nurodymų nevykdymas.
7. NK – veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas
pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti TP, t. y. nesudaro
potencialiai pavojingos situacijos. Vertinama egzaminuojamojo padarytų NK visuma. Į bendrą
egzamino rezultatą įskaičiuojamos:
7.1. ne daugiau kaip viena egzaminuojamojo padaryta NK, vertinant kiekvieną
patikrinimo prieš važiavimą veiksmą;
7.2. ne daugiau kaip šešios egzaminuojamojo padarytos NK, vertinant kiekvieną aprašo
8 punkte nurodytą veiksmą;
7.3. ne daugiau kaip trys NK, vertinant kiekvieną kitą veiksmą.
8. SPK – tai šešios NK, atliekant tą patį vertinamą veiksmą. SPK gali būti pažymėta
vertinant:
8.1. sankabos valdymą (užgesintas variklis ir važiavimas išjungta sankaba);
8.2. pavaros pasirinkimą;
8.3. padėties pasirinkimą manevruojant – atliekant aprašo 2 priedo 9.1 papunktyje
aprašytą specialųjį važiavimo manevrą (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos);
8.4. padėties pasirinkimą važiuojamojoje dalyje;
8.5. situacijos stebėjimą (žvalgymasis per petį);
8.6. įspėjamųjų signalų naudojimą;
8.7. pusiausvyrą bei motociklo (mopedą) valdymą (vairuojant motociklą (mopedą).
9. Egzaminas laikomas pradėtu po to, kai egzaminuotojas supažindina egzaminuojamąjį
su egzamino sąlygomis ir tvarka, atsako į egzaminuojamojo klausimus, egzaminuojamasis
susipažįsta su AB „Regitra“ jam parinktos TP kontrolės ir valdymo įranga, pabando ja važiuoti ir
sutinka pradėti egzaminą. Kiekvienas klaidingas ar netinkamas egzaminuojamojo veiksmas
vertinamas kaip viena klaida. Jei egzaminuojamojo veiksmas atitinka kelis Apraše nustatytų klaidų
apibrėžimus, vertinama ta klaida, kurios apibrėžimas savo pobūdžiu yra specialusis ir tiksliau
atitinka vertinamą veiksmą. Egzaminuojamojo padarytos klaidos ir jų skaičius lemia egzamino
rezultatą. Egzaminuojamojo padarytas klaidas, jo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei egzamino
rezultatą egzaminuotojas pateikia vairavimo egzamino ataskaitoje. Egzaminas vertinamas kaip
išlaikytas arba neišlaikytas.
10. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis:
10.1. padaro devynias ir daugiau NK, kurios įskaičiuojamos į bendrą egzamino rezultatą;
10.2. padaro šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK;
10.3. padaro vieną KK.
11. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl Motorinių transporto
priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Egzaminavimo aprašas),
patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-12
329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo
patvirtinimo“, 48.1 ir 48.3 papunkčiuose numatytų aplinkybių. Šiuo ir aprašo 13 punkte nustatytais
atvejais egzaminuojamasis, jei to pageidauja, grąžinamas atgal į AB „Regitra“ vairuotojų
egzaminavimo centrą kaip įmanoma trumpiausiu maršrutu, o AB „Regitra“ egzaminuoti skirtą TP
vairuoja egzaminuotojas.
12. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas, jei nėra pagrindo vertinti jį kaip neišlaikytą.
13. Egzaminas nevertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl
nenumatytų aplinkybių vadovaujantis Egzaminavimo aprašo 48.2 papunkčiu.
IV SKYRIUS
NEKRITINĖS IR SPECIFINĖS PASIKARTOJANČIOS KLAIDOS
14. Patikrinimas prieš važiavimą: NK – nesugeba surasti egzaminuotojo nurodytų TP
valdymo įtaisų ar įrangos; pademonstruoti savo žinių ar sugebėjimų, kaip juos valdyti, sureguliuoti
arba patikrinti jų būklės; pasirengti važiuoti saugiai.
15. Valdymo bei saugos įtaisų ir įrangos naudojimas:
15.1. NK – naudojasi bet kuriuo įtaisu ir (ar) įranga netinkamai (pavyzdžiui, nesugeba
atrakinti vairo užrakto, palieka neuždarytas duris ir pan.);
15.2. NK – netinkamai sureguliuotas arba užsegtas saugos diržas;
15.3. NK – veda variklį, pasirinkęs netinkamą pavarą arba neišjungęs sankabos;
15.4. NK – be reikalo išjungia veikiantį variklį rakteliu ar mygtuku arba bando užvesti
variklį, kai jis jau veikia.
16. Sankabos valdymas:
16.1. NK – be reikalo ilgai važiuoja nevisiškai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu
greičiu);
16.2. NK – laiko koją ant arba virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip
penkiolika sekundžių. Ši NK viso egzamino metu vertinama vieną kartą;
16.3. NK – netinkamai valdo sankabą pradėdamas važiuoti (TP trūkčioja);
16.4. NK – netinkamai valdo sankabą jungdamas pavaras arba ja nesinaudoja kai tai
reikalinga;
16.5. NK (AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijos) – važiuodamas mažu greičiu
netinkamu būdu valdo sankabą;
16.6. NK – laiko nuspaudęs sankabos paminą, kai pavara nejungiama ilgiau kaip tris
sekundes, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti, sustabdyti arba manevruoti mažu greičiu;
16.7. NK – be reikalo užgesina variklį (dėl netinkamo sankabos valdymo, netinkamos
pavaros ar pan.);
16.8. SPK – šešis kartus užgesina variklį.
17. Akceleratoriaus valdymas:
17.1. NK – netinkamai valdo akceleratoriaus paminą arba rankeną;
17.2. NK – per daug didina variklio sūkius, kai sankaba išjungta ar nevisiškai įjungta arba
neįjungta pavara;13
17.3. NK – spaudžia akceleratoriaus paminą ir nepasinaudoja TP inercija prieš sustabdant
iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi
„Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose.
18. Pavaros pasirinkimas:
18.1. NK – pasirenka pavarą, neatitinkančią: situacijos, TP greičio, techninių duomenų ir
važiavimo sąlygų, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
18.2. NK – važiuoja įjungęs neutralią pavarą posūkiu (ar vingiu) arba nuokalne;
18.3. NK – jungia pavarą, kai važiuodamas sankryžoje ar posūkyje (vingyje) suka vairą,
ir (arba) pavaros perjungimas trukdo TP judėti sklandžiai ir tolygiai;
18.4. NK (B kategorija) – pirma pavara nuvažiuoja didesnį kaip dviejų automobilių ilgio
atstumą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja pagal aprašo 3.5.4.3
papunktyje nurodytas sąlygas;
18.5. NK (B kategorija) – tolygiai važiuoja 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę
nei trečią pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
18.6. NK (B kategorija) – tolygiai važiuoja 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę
nei ketvirtą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
18.7. NK (B kategorija) – tolygiai važiuoja 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę
nei penktą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
18.8. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – pavaros jungimo veiksmą
atlieka netiksliai – pasireiškia būdingas triukšmas, vibracija arba pasirodo įspėjimas prietaisų
skydelyje;
18.9. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – neperjungia pavaros iš antro
karto;
18.10. NK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustabdymo
nurodytoje vietoje manevrą, nesugeba sklandžiai perjungti pavaros;
18.11. NK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas)
– netinkamai naudojasi pavaromis, kad sumažintų degalų naudojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį;
18.12. SPK – šešios pasikartojančios pavaros pasirinkimo NK.
19. Vairo valdymas:
19.1. NK – neišlaiko pasirinktos trajektorijos: nukrypsta nuo trajektorijos, netolygiai suka
vairą;
19.2. NK – yra neatidus netinkamai vairuojamųjų ratų padėčiai, palikdamas stovėti TP ar
pradėdamas važiuoti;
19.3. NK – bent vienu ratu įvažiuoja į kelkraštį arba atsiremia į bortelį ar šaligatvio kraštą,
bet neužvažiuoja ant jo. Ši NK nevertinama, jei TP ratas saugiai ir sklandžiai įvažiuoja į kelkraštį
arba paliečia bortelį, ar šaligatvio kraštą, atliekant specialųjį važiavimo manevrą;
19.4. NK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas)
– suka vairą netinkamu būdu:
19.4.1. deda rankas ant vairo iš vidaus;
19.4.2. valdo vairą tik viena ranka, kai kita ranka yra laisva (išskyrus važiavimą atbuline
eiga);
19.4.3. suka vairą vienos rankos delnu;14
19.4.4. per daug suka vairą, kai TP nejuda. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamasis TP
nejudant suka vairą nuo vienos kraštinės padėties iki kitos arba jei sukant vairą taip pat ir stabdo
didele jėga (pasireiškia būdingas triukšmas dėl perkrovų pakabos ir stabdžių mechanizmuose);
19.4.5. laiko vairą sukryžiavęs rankas ar kitokiu būdu, kuris riboja judesius vairu.
20. Stabdymas:
20.1. NK – valdo stabdžių paminą ar rankeną netinkamu būdu: kojos (ar rankos) padėtis
ar judesiai neleidžia užtikrinti sklandaus ir patikimo stabdžių valdymo;
20.2. NK – neišlaiko vietoje TP kai tai reikalinga, bet pasitaiso nesudarydamas
potencialiai pavojingos situacijos;
20.3. NK – (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A) blokuoja ratus (taip pat
atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustabdymo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso
(Regitros egzamino pakeitimai užblokuotas ratas čiuožia ne daugiau kaip 1 m);
20.4. NK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas)
– važiuodamas laiko koją ant stabdžių paminos kai eismo situacija to nereikalauja;
20.5. NK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas)
– važiuoja neišjungęs arba nevisiškai išjungęs stovėjimo stabdį;
20.6. NK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas)
– stabdo kaire koja;
20.7. NK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – nenaudoja galinio rato stabdžio lėtindamas
greitį ar sustabdydamas;
20.8. NK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – blokuoja galinį ratą (taip pat atlikdamas
įsibėgėjimo ir tikslaus sustabdymo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso (užblokuotas
ratas čiuožia ne daugiau kaip 1 m);
20.9. NK (AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos) – netinkamai
(ne pagal aprašo 3.7 papunktyje išdėstytus kriterijus) naudoja stabdžius važiuodamas posūkiu,
apvažiuodamas nukreipiamuosius kūgius.
20.10. NK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – stabdo tik galinio rato stabdžiu (išskyrus: kai
tai priimtina dėl kelio dangos; kai stabdymas trumpalaikis ir greitis mažinamas neženkliai;
manevruojant mažu greičiu);
21. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
21.1. NK – be reikalo nesilaiko eismo juostos ribų;
21.2. NK – važiuojamojoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos,
t. y. neatsižvelgia į eismo situaciją priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat
nepersirikiuoja arba be reikalo persirikiuoja iš vienos eismo juostos į kitą ir pan.;
21.3. NK – nepasitraukia dešiniau, kur tai įmanoma, važiuodamas keliu, kuriame yra po
vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Ši NK kiekvienoje kelio ruožo nuo sankryžos iki
sankryžos, kurioje sukama, atkarpoje vertinama vieną kartą;
21.4. NK – be reikalo važiuoja toliau nei pirmąja eismo juosta nuo dešiniojo
važiuojamosios dalies krašto. Ši NK nevertinama, jei važiuojant dešiniąja juosta reikia dažnai
persirikiuoti dėl joje stovinčių TP arba jei reikia važiuoti tiesiai, o iš dešiniosios juostos sankryžoje
galima sukti tik į dešinę, arba eismas kitoje juostoje intensyvus. Ši NK kiekvienoje kelio ruožo
nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama, atkarpoje vertinama vieną kartą;15
21.5. NK – sustabdo TP netinkamoje vietoje (nepagrįstai dideliu atstumu nuo: „Stop“
linijos; važiuojamųjų dalių sankirtos; priekyje sustabdytos TP; sustojus – didesniu kaip 40 cm
atstumu nuo važiuojamosios dalies, kelio (ar kt.) krašto ar ženklinimo linijos ir pan.);
21.6. NK (AM, A1, A2, A kategorija) – važiuoja horizontaliuoju kelių ženklinimu,
nešvaria kelio dalimi (tepalo dėmės, smėlis ir pan.), kai to galima išvengti;
21.7. NK – atlikdamas manevrą pasirenka neracionalią trajektoriją, tačiau nesukelia
potencialiai pavojingos situacijos (pvz., atliekant apsisukimą neišvengia atbulinės eigos
naudojimo, kai to galima išvengti pasirinkus tinkamą trajektoriją ir pan.);
21.8. NK – (AM, A1, A2, A kategorija) – važiuojamosios dalies plotyje pasirenka padėtį,
kuri nėra optimali siekiant mažinti pavojus, susijusius su priešais, paskui ir šalia važiuojančiomis
ar stovinčiomis TP, besikartojančiais pavojais ir TP, artėjančiomis kertamais keliais;
21.9. SPK – šešios pasikartojančios padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje NK.
22. Padėties pasirinkimas manevruojant. Vertinama egzaminuojamajam atliekant aprašo
2 priede nurodytus specialiuosius manevrus:
22.1. NK (B1 ir B kategorija) – pabaigus TP pastatymo į stovėjimo vietą lygiagrečiai
važiuojamosios dalies kraštui manevrą:
22.1.1. TP stovi nelygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui;
22.1.2. bent vienas arčiau važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto esantis TP ratas yra
toliau kaip 40 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
22.1.3. TP yra arčiau kaip 1 m arba toliau kaip 2 m atstumu nuo priekyje stovinčios TP.
22.2. NK (B1 ir B kategorija) – pabaigus TP pastatymo į stovėjimo vietą įstrižai arba
statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą TP stovi:
22.2.1. nelygiagrečiai stovėjimo vietą žyminčioms linijoms, o jų nesant – nelygiagrečiai
greta stovinčiai TP (kai statoma įstrižai važiuojamosios dalies kraštui) arba nestatmenai
važiuojamosios dalies kraštui (kai statoma šiuo būdu);
22.2.2. arčiau kaip 50 cm arba toliau kaip 1 m atstumu nuo greta stovinčios TP;
22.2.3. toliau kaip 40 cm atstumu nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos arba
bortelio.
22.3. NK (B1 ir B kategorija) – atlikdamas TP pastatymo lygiagrečiai važiuojamosios
dalies kraštui manevrą, atbuline eiga nuvažiavo daugiau kaip 3 m nuo priekyje stovinčios TP
(tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos TP priekio ir priekyje stovinčios TP);
22.4. NK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2 ir A) – atlikdamas specialiuosius
važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede, daugiau nei du kartus įjungė atbulinės eigos
pavarą. Ši NK kiekvieno specialiojo važiavimo manevro atlikimo metu (įskaitant kai tas pats
manevras atliekamas keliose vietose) vertinama vieną kartą.
22.5. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – sustabdė nuvažiavus mažesnį kaip
penkis TP junginio ilgius atitinkantį atstumą, atlikdamas aprašo 2 priedo 9.1 papunktyje aprašytą
specialųjį važiavimo manevrą;
22.6. NK (B1 ir B kategorijos) – važiuodamas atbuline eiga su posūkiu į dešinę važiuoja
ne eismo juostos ribose, o kai eismo juostos nepažymėtos – nuvažiavo daugiau kaip 1 m nuo
dešiniojo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;16
22.7. SPK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – šešis ar daugiau kartų sustabdė
nuvažiavus mažesnį kaip penkis TP junginio ilgius atitinkantį atstumą, atlikdamas aprašo 2 priedo
9.1 papunktyje aprašytą specialųjį važiavimo manevrą;
22.8. NK (D1, D, ir T kategorijos) – pabaigus TP pastatymo šonu prie pakylos manevrą,
bent vienos keleivių įlaipinimo arba išlaipinimo durys yra toliau kaip 30 cm nuo pakylos krašto.
23. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę:
23.1. NK – prieš posūkį TP yra toliau nei 1 m atstumu nuo dešiniojo eismo juostos krašto.
Ši NK vertinama, kai nėra priežasčių nesilaikyti dešiniojo krašto (dėl TP dinaminių savybių,
gabaritų, matomumo, kliūčių, kelio konfigūracijos ar dangos ypatybių ir pan.);
23.2. NK – pradėjus sukti, sukant ir (ar) užbaigiant posūkį, TP yra toliau nei 1 m atstumu
nuo dešiniojo eismo juostos krašto. Ši NK vertinama, kai nėra priežasčių nesilaikyti dešiniojo
krašto (dėl TP dinaminių savybių, gabaritų, matomumo, kliūčių, kelio konfigūracijos ar dangos
ypatybių ir pan.);
23.3. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – baigdamas posūkį į dešinę
bet kuria TP dalimi be reikalo įvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą.
24. Padėties pasirinkimas sukant į kairę:
24.1. NK – prieš posūkį (apsisukimą) TP yra ne eismo juostoje, nelygiagreti ženklinimui,
toliau nei būtina nuo priešingų krypčių eismo srautus skiriančios (pažymėtos ar nepažymėtos)
linijos arba skiriamosios juostos;
24.2. NK – suka būdamas toliau nei 1 m atstumu nuo kairiojo eismo juostos krašto. Ši
NK vertinama, kai nėra priežasčių nesilaikyti kairiojo krašto (dėl TP dinaminių savybių, gabaritų,
matomumo, kliūčių, kelio konfigūracijos ar dangos ypatybių ir pan.);
24.3. NK – pasuka priekinius ratus į kairę laukdamas posūkio, išskyrus situacijas, kai tai
yra būtina dėl mažo būsimo posūkio spindulio ir būtinybės atlikti greitą manevrą – atsižvelgiant į
intensyvų priešpriešinio eismo srautą;
24.4. NK – suka plačiai, važiuoja per daug į dešinę nuo važiuojamųjų dalių sankirtos
centro, kur eismo sąlygos to nereikalauja;
24.5. NK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2 ir A) – įvažiuodamas į važiuojamųjų
dalių sankirtą arba išvažiuodamas iš jos nežymiai išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, bet
nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.
25. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:
25.1. NK – nesižvalgo ir nestebi viso kelio priekyje, iš šono ir už TP;
25.2. NK – pasukdamas galvą per atitinkamą petį netikrina per galinio vaizdo veidrodžius
nematomos kelio dalies kai eismo situacija to reikalauja. Ši NK ne visada gali būti vertinama, jei
egzaminuojamasis vairuoja TP, kurios konstrukcija neįgalina patikrinti nematomos kelio dalies
pažiūrėjus per petį;
25.3. NK – nepasižiūri atgal prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga. Ši NK taip pat
vertinama, kai egzaminuojamasis vairuoja B1 arba B kategorijos TP ir pradėdamas važiuoti
atbuline eiga pasižiūri atgal tik per galinio vaizdo veidrodžius. Ši NK nevertinama, jei važiavimas
atbuline eiga yra pakartotinis, sekantis iš karto po trumpo sustabdymo (ar pavažiavimo į priekį)
kai prieš ankstesnį važiavimą atbuline eiga pasižiūrėjo atgal ir eismo situacija nepasikeitė;
25.4. NK – atitraukia dėmesį nuo važiavimo krypties ilgiau nei būtina skirti valdymo,
saugos ir kontrolės įtaisams, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;17
25.5. SPK – šešios situacijos ir daugiau, kai reikia patikrinti per galinio vaizdo
veidrodžius nematomą kelio dalį, bet per petį nepasižiūrima.
26. Veidrodžių naudojimas:
26.1. NK – nežiūri į galinio vaizdo veidrodį prieš: stabdydamas , kai važiuoja didesniu
kaip 50 km/h greičiu; įvažiuodamas į posūkį, persirikiuodamas, išvažiuodamas iš kelio ar
įvažiuodamas į kelią, artėdamas prie bet kokios kliūties;
26.2. NK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – nesinaudoja išoriniais
galinio vaizdo veidrodžiais važiavimo atbuline eiga manevro metu, t. y. žiūri tik per šoninį ir
priekinį stiklus.
27. Įspėjamųjų signalų naudojimas:
27.1. NK – neparodo posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina,
atsižvelgiant į eismo situaciją. Ši NK nevertinama, kai dėl tam tikrų aplinkybių (mažas atstumas
tarp artimiausio kertamo kelio arba įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją ir numatyto posūkio
vietos ir pan.) tai daryti netikslinga;
27.2. NK – nerodo posūkio į dešinę signalo prieš išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos;
27.3. NK – rodo klaidingos krypties posūkio signalą. Ši NK vertinama, jei
egzaminuojamasis suka į priešingą pusę, nei rodo signalą;
27.4. NK – neišjungia posūkio šviesos signalo ilgiau nei jis įsijungia tris kartus po
manevro;
27.5. NK – išjungia posūkio šviesos signalą per anksti, t. y. anksčiau nei posūkis ar
persirikiavimas pradėtas ar baigtas, ir daugiau jo nebeįjungia;
27.6. NK – rodo posūkio signalą be reikalo ir gali suklaidinti kitus eismo dalyvius;
27.7. SPK – šešios pasikartojančios įspėjamųjų signalų naudojimo NK.
28. Eismo pavojų įvertinimas:
NK – netinkamai ar nepakankamai greitai reaguoja į eismo pavojų.
29. Sprendimų priėmimas:
29.1. NK – tinkamai neįvertina greičio ir atstumo iki pėsčiųjų ar kitų TP pradėdamas
važiuoti, važiuodamas per sankryžą ar pėsčiųjų perėją, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į
kitą, apvažiuodamas kliūtį ar lėčiau važiuojančią TP, lenkdamas, įvažiuodamas į kelią, prieš
pradėdamas atlikti arba atlikdamas specialųjį važiavimo manevrą, aprašytą aprašo 2 priede;
29.2. NK – sustabdo tinkamai, bet esant saugiam tarpui transporto sraute nesiryžta
važiuoti;
29.3. NK – be reikalo sustabdo (delsia), kai nėra TP ar pėsčiųjų, kuriems galėtų trukdyti,
o kelias yra laisvas;
29.4. NK – be reikalo duoda kelią kitam eismo dalyviui, t. y. netinkamai taiko važiavimo
pirmumo taisykles.
30. Saugaus atstumo pasirinkimas:
30.1. NK – laikosi mažesnio kaip pusės spidometro rodmens, paversto metrais, atstumo
arba per dvi sekundes, bet didesnio kaip per vieną sekundę nuvažiuojamo atstumo iki priešais
važiuojančios TP;
30.2. NK – nepalankiomis eismo sąlygomis laikosi mažesnio kaip per keturias sekundes,
bet didesnio kaip per dvi sekundes nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios TP.18
Egzaminuotojas privalo įvertinti papildomus (didesnius) atstumus, kurių turi laikytis C1, C, C1E,
CE, D1, D, D1E, DE ir T kategorijų TP vairuotojai;
30.3. NK – laikosi per mažo šoninio atstumo, iki objekto, kuriam ar dėl kurio gali kilti
pavojus, tačiau nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
30.4. NK – sustabdo TP, palikdamas nepakankamą tarpą iki priešais sustabdytos TP, kad
prireikus galėtų apvažiuoti priešais sustabdytą TP, nevažiuodamas atbuline eiga.
31. Greičio pasirinkimas:
31.1. NK – įsibėgėja per greitai arba per lėtai, netinkamai atsižvelgdamas į eismo sąlygas.
Jei egzaminuojamasis įsibėgėdamas viršija greitį, tai vertinama kaip važiavimas viršijant leistiną
greitį atitinkamomis Apraše nustatytomis klaidomis;
31.2. NK – važiuoja per greitai, bet neviršija leistino greičio (pasirenka važiavimo greitį,
kuris konkrečioje situacijoje neužtikrina sklandaus TP valdymo galimybės). Ši NK vertinama, kai
egzaminuojamasis važiuoja didesniu nei tinkama greičiu; Regitros egzamino pakeitimai
31.3. NK – važiuoja per lėtai kai eismo sąlygos to nereikalauja: 10–15 km/h mažesniu nei
leistina greičiu kelio atkarpose, kuriose leistinas ne didesnis kaip 50 km/h važiavimo greitis ir 15–
20 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu kelio atkarpose, kuriose leistinas didesnis kaip 50 km/h
važiavimo greitis arba tokiu greičiu, kuris dėl per lėto judėjimo egzaminuojamojo vairuojamą TP
išskiria eismo sraute ir jį nepagrįstai stabdo. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamasis nepasiekia
reikiamo greičio, t. y. važiuoja 10–15 km/h mažesniu nei nustatyta greičiu, motociklu (mopedu)
atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede;
31.4. NK – važiuoja viršydamas leistiną greitį ne daugiau kaip 10 km/h. Klaida neturi
būti vertinama, jei viršijimas truko ne daugiau kaip tris sekundes.
32. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:
32.1. NK – sustabdo TP taip, kad jos gabaritai išsikiša už horizontaliojo ženklinimo
„Stop“ linijos, kelio ženklo „Stop“, ar „Stop“ linija;
32.2. NK – automobiliu (ar keturračiu arba junginiu su priekaba) vienos pusės ratais
pervažiuoja ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią tos pačios krypties eismo juostas;
32.3. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, neįvažiuoja į važiuojamųjų dalių
sankirtą laukti saugaus tarpo transporto sraute, kai eismo sąlygos yra palankios tai padaryti;
32.4. NK – nepakankamai supranta eismo reguliavimo signalus, t. y. per ilgai delsia, nors
gali važiuoti nekliudydamas kitiems eismo dalyviams;
32.5. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą
paskui priekyje važiuojančią TP pasirinkdamas trajektoriją ir padėtį, kuri neužtikrina geriausios
galimybės stebėti kitus eismo dalyvius ir išvažiuoti iš sankryžos. Ši NK vertinama, kai
egzaminuojamajam važiuoti leidžia šviesoforo (reguliuotojo) signalas.
32.6. NK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – atlikdamas specialųjį važiavimo manevrą,
aprašytą aprašo 2 priedo 2.6 papunktyje, nesustabdo motociklo (mopedo) nurodytoje vietoje ar
kiek įmanoma arčiau jos. Sustabdymas kiek įmanoma arčiau reiškia ne daugiau kaip per 1 m prieš
„Stop“ liniją ar kūgiu pažymėtą sustabdymo vietą.
33. Nuoseklumas:
33.1. NK – pasirenka netinkamą TP valdymo sistemos seką (pagal aprašo 3.20.1
papunktyje išdėstytą kriterijų);19
33.2. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – netinkamai atidaro sukabinimo įtaiso
kablio arba smaigo užrakto žiotis, besiruošdamas atkabinti arba prikabinti priekabą;
33.3. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – nesaugiai įtraukia priekabos atramas,
bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
33.4. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – prikabinęs priekabą nepatikrina, ar
veikia visi priekabos žibintai.
34. Pusiausvyra ir motociklo (mopedo) valdymas (AM, A1, A2 ir A kategorijos):
34.1. NK – neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo (mopedo) ir (arba)
važiuodamas koja atsiremia į žemę;
34.2. NK – neišlaiko lėtai einančio pėsčiojo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo
manevrus mažu greičiu;
34.3. NK – nepasvyra motociklu (mopedu) taip, kad saugiai važiuotų posūkyje, atliktų
specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede;
34.4. SPK – daugiau kaip penkis kartus neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo.
35. Sėdėsena (AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos):
35.1. NK – važiuoja kojų pirštais atsirėmęs į paminas;
35.2. NK – važiuoja keliais neliesdamas degalų bako (kai TP konstrukcija atitinkama);
35.3. NK – važiuoja laikydamas galvą netinkamoje padėtyje;
35.4. NK – važiuoja sėdėdamas (atsitraukia) per toli nuo degalų bako (kai TP konstrukcija
atitinkama);
35.5. NK – važiuoja slidinėdamas iš vienos pusės į kitą per sėdynę (balną);
35.6. NK – važiuoja bet kurią ranką atitraukęs nuo vairo be pagrįstos priežasties, bet
neprarasdamas pusiausvyros ir valdymo.
V SKYRIUS
KRITINĖS KLAIDOS
36. Valdymo bei saugos įtaisų ir įrangos naudojimas:
36.1. KK – neužsisega saugos diržo, kai tai yra būtina. Ši KK vertinama po to, kai
skiriama trisdešimt sekundžių egzaminuojamajam sureaguoti į atitinkamą indikatorių ir garsinį
įspėjimą (jei nėra – įspėja egzaminuotojas: „pasitikrinkite ar tinkamai naudojatės saugos įranga
(priemonėmis)“); nevertinama specialioje aikštelėje atliekant manevrus, aprašytus aprašo 2 priede;
36.2. KK – naudojasi mobiliojo ryšio priemone neleistinu būdu;
36.3. KK – naudojasi bet kuriuo saugos įtaisu ir (ar) įranga netinkamai arba nesinaudoja
juo, kai tai yra būtina, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
36.4. KK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – važiuoja su nuleista atramine šonine kojele;
36.5. KK (AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos) – netinkamai
naudoja motociklininkui reikalingą aprangą (saugos šalmas, akių, alkūnių, kelių ir pečių apsaugos,
pirštinės, batai). Ši KK dėl akių apsaugos (motociklininko akinių, šalmo stiklo ar integruotų saulės
akinių) naudojimo nevertinama, jei: yra nuleista tiek, kad dengia akis; egzaminuojamasis važiuoja
iki 30 km/h greičiu; taip pat – atliekant 2 priedo 2.1 – 2.4 papunkčiuose nurodytus specialiuosius
važiavimo manevrus. Prieš pirmą kartą (viso egzamino metu) vertinant šią KK, egzaminuotojas
įspėja: „pasitikrinkite ar tinkamai naudojatės saugos įranga (priemonėmis)“ ir skiria ne mažiau
kaip trisdešimt sekundžių egzaminuojamajam sureaguoti;20
37. Sankabos valdymas:
37.1. KK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – pakelia priekinį ratą, nes blogai valdo sankabą
arba per greitai įsibėgėja;
37.2. KK – užgesina variklį ir sudaro pavojingą situaciją.
38. Pavaros pasirinkimas:
38.1. KK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2 ir A) – jungia atbulinės eigos pavarą,
kai važiuoja į priekį, arba važiavimo į priekį pavarą, kai važiuoja atbuline eiga, arba TP su
automatine pavarų dėže stovėjimui skirtą pavarų selektoriaus padėtį, kai TP juda;
38.2. KK – pasirenka važiavimo greičio neatitinkančią pavarą ir sudaro potencialiai
pavojingą situaciją.
39. Vairo valdymas (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip
motociklas):
39.1. KK – nesuvaldo (neišlaiko) vairo;
39.2. KK – atitraukia abi rankas nuo vairo ilgiau kaip sekundę, kai TP juda didesniu kaip
20 km/h greičiu arba ilgiau kaip dvi sekundes kai TP juda ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
40. Stabdymas:
40.1. KK – be reikalo staigiai stabdo ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
40.2. KK – neišlaiko TP vietoje, sustabdęs ją įkalnėje ar nuokalnėje, t. y. leidžia TP
pariedėti ir nepasitaiso sudarydamas potencialiai pavojingą situaciją;
40.3. KK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, ir A) – stipriai spaudžia stabdžių
paminą, taip blokuodamas TP ratus bei priversdamas juos slysti, ir iš karto nepasitaiso;
40.4. KK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas)
– įjungia stovėjimo stabdį važiuodamas ir nesuvaldo TP;
40.5. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – blokuoja priekinį ratą arba pakelia galinį ratą (taip
pat ir atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą);
40.6. KK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – blokuoja galinį ratą (taip pat ir atlikdamas
įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą) ir greitai nepasitaiso (užblokuotas
ratas čiuožia 1 m ar daugiau);
40.7. KK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – nuolat spaudžia stabdžių paminą arba svirtį,
kai TP juda. Vertindamas šią KK, egzaminuotojas privalo būti tikras, kad klaida įvyko ne dėl
stabdžių signalo jungiklio gedimo. Ši KK nevertinama, kai egzaminuojamasis lėtai atlieka
specialiuosius važiavimo siaura juosta, aštuoniuke arba gyvatėle manevrus;
40.8. KK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas)
– prieš atsistodamas nuo vairuotojo sėdynės išlipimui arba patvirtindamas, jog TP parengta palikti
stovėti, neįjungia stovėjimo stabdžio (arba automatinės pavarų dėžės selektoriaus atitinkamos
padėties), kai neįjungta pavara, kuri leidžia palikti TP stovėti saugiai.
41. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
41.1. KK – pasirenka netinkamą trajektoriją arba persirikiuoja važiuojamųjų dalių
sankirtoje sudarydamas pavojingą situaciją;
41.2. KK – pradeda lenkimą vietoje, kurioje lenkti draudžiama arba kai priekyje
važiuojančios TP vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą. Kiti netinkamo lenkimo veiksmai
vertinami kitomis juos atitinkančiomis Apraše nustatytomis klaidomis;
41.3. KK – sustoja, kur sustoti draudžiama;21
41.4. KK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2, A) – važiuoja taip, kad trečdalis TP
ar daugiau be reikalo yra priešpriešinio eismo juostoje;
41.5. KK (C1, C, C1E ir CE kategorijos) – važiuoja toliau nuo važiuojamosios dalies
krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti
kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje;
41.6. KK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – važiuoja per arti (taip, kad kyla susidūrimo
rizika) priešingų krypčių eismo srautus skiriančios linijos (paženklinta arba nepaženklinta
važiuojamoji dalis), eismo juostos linijos ar dešiniojo arba kairiojo važiuojamosios dalies krašto
ar kelkraščio, sudarydamas potencialiai pavojingą situaciją. Ši KK taip pat vertinama, kai bet kuri
vairuotojo kūno dalis yra priešpriešinio eismo juostoje.
42. Padėties pasirinkimas manevruojant:
42.1. KK (B1 ir B kategorija) – pabaigus TP pastatymo į stovėjimo vietą lygiagrečiai
važiuojamosios dalies kraštui manevrą, bent vienas arčiau važiuojamosios dalies (šaligatvio)
krašto esantis TP ratas yra toliau kaip 80 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
42.2. KK (B1 ir B kategorija) – pabaigus TP pastatymo į stovėjimo vietą įstrižai arba
statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, egzaminuojamojo vairuojama TP stovi arčiau
kaip 0,3 m arba toliau kaip 1,5 m atstumu nuo greta stovinčios TP;
42.3. KK (B1 ir B kategorija) – atlikdamas TP pastatymo į stovėjimo vietą lygiagrečiai
važiuojamosios dalies kraštui manevrą, nuvažiavo daugiau kaip 5 m nuo priekyje stovinčios TP
(tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos TP priekio ir priekyje stovinčios TP);
42.4. KK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – atliekant aprašo 2 priedo
5 punkte ir 9.2.3.3 papunktyje nurodytus specialiuosius važiavimo manevrus, nesugebėjo atlikti
Regitros egzamino pakeitimai specialiojo važiavimo manevro, tris kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą;
42.5. KK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – pabaigus specialųjį
pastatymo prie rampos (ar kitaip pažymėtos manevro ribos) važiavimo manevrą, TP stovi daugiau
kaip 1 m atstumu prieš rampos imitatorių (manevro pabaigos ribą);
42.6. KK (D1, D, ir T kategorijos) – pabaigus TP pastatymo šonu prie pakylos manevrą,
bent vienos keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo durys yra toliau kaip 50 cm nuo pakylos (šaligatvio)
krašto.
43. Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę:
43.1. KK – suka iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į dešinę
iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo
važiuojamojoje dalyje KK;
43.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
43.3. KK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2 ir A) – suka taip, kad trečdalis TP arba
daugiau be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą.
44. Padėties pasirinkimas, sukant į kairę:
44.1. KK – suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina
sukti į kairę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties
pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;
44.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;22
44.3. KK (visos kategorijos, išskyrus AM, A1, A2 ir A) – suka taip, kad trečdalis TP arba
daugiau įvažiuojant į posūkį (važiuojamųjų dalių sankirtą) arba išvažiuojant iš posūkio
(važiuojamųjų dalių sankirtos) be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą;
44.4. KK (AM, A1, A2 ir A kategorijos) – sukdamas į kairę bet kokia motociklo (mopedo)
ar kūno dalimi išsikiša į priešpriešinio eismo juostą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.
45. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:
45.1. KK – nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, prieš važiuojant ir / arba, atsižvelgiant
į matomumą ir kitas sąlygas, važiuodamas per geležinkelio pervažą, sankryžą (ar kitą vietą, kurioje
gali tekti duoti kelią iš dešinės artėjančioms TP) ar įvažiuodamas (išvažiuodamas iš) į kelią iš šalia
jo esančių teritorijų;
45.2. KK – nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos (nei per veidrodžius, nei per petį), prieš
persirikiuodamas, ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, kai TP pasislenka į šoną per jos plotį ar
daugiau. Ši KK nevertinama, kai persirikiuojama į prasidedančią eismo juostą jei artėjant prie jos
pradžios matyti, jog kliūčių nėra ir važiuoja trajektorija, užtikrinančia, kad kita TP negali šios
eismo juostos užimti pirmiau;
45.3. KK – nukreipia žvilgsnį nuo važiavimo krypties ir sudaro pavojingą arba
potencialiai pavojingą situaciją, taip pat ir tikrindamas per galinio vaizdo veidrodžius nematomą
kelio dalį;
45.4. KK – nesižvalgo ir nestebi aplinkos (nei per veidrodžius, nei per petį) šalia ir už TP
važiuodamas atbuline eiga.
46. Įspėjamųjų signalų naudojimas:
KK – nerodo arba netinkamai rodo posūkio signalą ir dėl kito eismo dalyvio klaidinimo
susidaro pavojinga situacija.
47. Sprendimų priėmimas:
47.1. KK – įvažiuoja ir sustabdo TP pėsčiųjų perėjoje, už kurios yra kliūtis (grūstis ar
panašiai), arba važiuojamųjų dalių sankirtoje, kurioje arba už kurios yra kliūtis ir trukdo kitų TP
eismą, arba geležinkelio pervažoje;
47.2. KK – užsidegus geltonam arba raudonam šviesoforo signalui, neišvažiuoja iš
važiuojamųjų dalių sankirtos, kai buvo įvažiavęs į ją ketindamas sukti į kairę. Ši KK vertinama,
kai egzaminuojamasis neįvertina eismo situacijos pasikeitimo – nepasinaudoja saugiu tarpu
transporto sraute išvažiuoti iš važiuojamųjų dalių sankirtos arba tai atlieka netinkamai (per lėtai,
nesaugia trajektorija ar pan.);
47.3. KK – neduoda kelio (nepraleidžia) TP ar kitiems eismo dalyviams, važiuoja per
pėsčiųjų perėją arba pro mokyklinį autobusą neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų
praleisti. Ši KK nevertinama, jei egzaminuojamasis važiuoja, nes negali duoti kelio dėl kitų eismo
dalyvių veiksmų.
48. Saugaus atstumo pasirinkimas:
48.1. KK – laikosi per vieną sekundę (dvi sekundes, jei kelio danga šlapia, apledėjusi,
grįsta akmenimis ir pan.) ar mažiau nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios TP;
48.2. KK – laikosi nesaugaus šoninio atstumo iki stovinčių, priešpriešais ar ta pačia
kryptimi važiuojančių TP, pėsčiųjų, einančių važiuojamąja dalimi, kliūčių važiuojamosios dalies
pakraštyje ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją (pavyzdžiui, važiuodamas didesniu kaip 25
km/h greičiu laikosi mažesnio kaip 0,5 m šoninio atstumo iki stovinčios TP);23
48.3. KK – važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, laikosi mažesnio kaip 1 m
šoninio atstumo arba, važiuodamas didesniu nei 50 km/h greičiu, laikosi mažesnio kaip 1,5 m
šoninio atstumo iki dviratininko, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo.
49. Greičio pasirinkimas:
49.1. KK – važiuoja daugiau kaip 10 km/h viršydamas leistiną greitį. Ši KK vertinama
kai greičio viršijimas truko tris ar daugiau sekundžių;
49.2. KK – važiuoja daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, vietose, kuriose
leistinas ne didesnis kaip 50 km/h važiavimo greitis ir daugiau kaip 20 km/h mažesniu, nei leistina,
greičiu kelio atkarpose, kuriose leistinas didesnis kaip 50 km/h važiavimo greitis, kai eismo
situacija to nereikalauja. Ši KK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis nepasiekia reikiamo
greičio, t. y. važiuoja daugiau kaip 15 km/h mažesniu nei nustatyta greičiu, motociklu (mopedu)
atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede. Ši KK nevertinama, jei
egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu arba jei per lėtas važiavimas trunka mažiau
kaip tris sekundes;
49.3. KK – didina greitį, kai yra lenkiamas, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
49.4. KK – važiuoja per greitai, bet neviršija leistino greičio, ir sudaro potencialiai
pavojingą situaciją, taip pat ir važiuodamas atbuline eiga;
50. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:
50.1. KK – nevykdo eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo
reikalavimų. Ši KK taip pat vertinama, jei egzaminuojamojo vairuojama TP išvažiuoja už linijos,
žyminčios specialiajam važiavimo manevrui skirto ploto ribas arba pabaigus specialiuosius
važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priedo 3.3 ir 3.4 papunkčiuose, stovi ant (už) stovėjimo
vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta paženklinta. Ši KK nevertinama kai: vienos pusės
automobilio (ar keturračio arba junginio su priekaba) ratais pervažiuoja ištisinę horizontaliojo
ženklinimo liniją, skiriančią tos pačios krypties eismo juostas; neįmanoma laikytis horizontaliojo
ženklinimo reikalavimų dėl vairuojamos TP gabaritų ir (ar) dinaminių savybių; vykdant
reikalavimą sustoti, spidometro rodoma greičio reikšmė yra 0 km/h; egzaminuojamajam vairuojant
autobusą ar troleibusą, siekiant atlikti egzaminuotojo nurodytą manevrą, neįmanoma laikytis kelio
ženklų ir horizontaliojo ženklinimo, žyminčio maršrutiniam transportui skirtas eismo juostas,
reikalavimų;
50.2. KK – sustabdo TP už „Stop“ linijos ar važiuojamųjų dalių sankirtos krašto tokiu
atstumu, kad sudaro potencialiai pavojingą situaciją. Ši KK taip pat vertinama, jei
egzaminuojamasis, atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustabdymo nurodytoje vietoje manevrą,
pravažiuoja sustabdymo vietą žyminčią liniją (gaireles).
51. Nuoseklumas (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos):
51.1. KK – nesugeba atkabinti arba prikabinti priekabos;
51.2. KK – praleidžia dalį veiksmų, taip sudarydamas potencialiai pavojingą situaciją:
51.2.1. nepanaudoja stovėjimo stabdžio;
51.2.2. neatlieka sukabinimo patikrinimo pabandydamas važiuoti į priekį (nevertinama
kai sukabinimo įtaisas rutulinio tipo);
51.2.3. nepakelia arba nenuleidžia atramų ar neužfiksuoja pakėlimo rankenos (rankenos
fiksavimas nevertinamas po atkabinimo);24
51.2.4. neįsitikina, kad sukabinimo įtaiso kablio arba smaigo užrakto žiotys uždarytos
arba atidarytos, kai to reikia;
51.2.5. nenaudoja ratų atsparų, kai to reikia;
51.2.6. neatjungia ir neuždaro arba nesujungia žarnų ar kabelių;
51.2.7. (C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikina, ar oro
slėgis sistemoje pasiekė tinkamą lygį.
52. Pusiausvyra ir motociklo (mopedo) valdymas (AM, A1, A2 ir A kategorijos):
52.1. KK – krenta nuo motociklo (mopedo) arba jį paguldo;
52.2. KK – neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo (mopedo) ir sudaro
potencialiai pavojingą situaciją;
52.3. KK – nesugeba tinkamai pastatyti motociklo (mopedo) ant stovėjimo kojelių ar
šoninės atramos;
52.4. KK – nesugeba atlikti specialiojo važiavimo manevro nesustabdydamas;
52.5. KK – išvažiuoja už kūgiais pažymėtos eismo juostos ribų arba nesilaiko kūgių
apvažiavimo trajektorijos, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede.
53. Sėdėsena (AM, A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos):
53.1. KK – atitraukia abi rankas nuo vairo, kai motociklas (mopedas) važiuoja;
53.2. KK – padeda kojas ant paminų kitaip, nei skirta kojoms naudoti valdymo įtaisuose.
VI SKYRIUS
BENDROSIOS KRITINĖS KLAIDOS
54. BKK – egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai, kad:
54.1. būtų išvengta eismo įvykio;
54.2. būtų išvengta pavojingos situacijos dėl neadekvataus TP valdymo, galinčio sukelti
grėsmę eismo saugumui;
54.3. padėtų egzaminuojamajam bet kokioje egzamino dalyje dėl jo nesugebėjimo priimti
situaciją atitinkančius sprendimus ir (ar) atlikti veiksmus, t. y. atliktų už jį veiksmus, kai tai yra
būtina saugiam eismui užtikrinti, arba dėl neadekvataus laiko, reikalingo egzaminui užbaigti.
55. BKK – susidūrimas: tai situacija, kai dėl egzaminuojamojo kaltės jo vairuojama TP
susiduria (užvažiuoja) su kitu objektu arba (AM, A1, A2, A kategorijos) kliudo objektą savo kūnu.
Motociklu (mopedu) atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, kliudžius gairelę ar kūgį, BKK
vertinama tik tuomet kai jis yra pastumiamas ar parverčiamas. Ši BKK taip pat vertinama
užvažiavus vienu arba daugiau ratų ant šaligatvio krašto (bortelio).
56. BKK – pavojinga situacija: egzaminuojamojo veiksmų sudaryta pavojinga situacija,
dėl kurios kiti eismo dalyviai (taip pat ir pėstieji) priversti imtis veiksmų, kad išvengtų susidūrimo
arba kitokio pavojaus.
57. BKK – privalomų nurodymų nevykdymas: egzaminuojamasis nevykdo TP
tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo
reguliuotojų reikalavimų.25
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Aprašo nuostatų vykdymo kontrolę atlieka AB „Regitra“ Paslaugų valdymo ir
vystymo departamento Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyrius.
____________________Motorinės transporto priemonės
valdymo įgūdžių ir gebėjimų
vertinimo kriterijų bei metodų aprašo
1 priedas
PATIKRINIMO PRIEŠ VAŽIAVIMĄ KLAUSIMAI
AM, A1, A2, A KATEGORIJA
1. 2. 3. Parodykite, kur tikrinsite alyvos lygį variklyje.
Pasakykite, kaip tikrinsite, ar alyvos lygis variklyje yra pakankamas.
Parodykite, kur yra stabdžių skysčio rezervuaras (talpa).
4. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar stabdžių skysčio lygis yra pakankamas, kad važiuotumėte
saugiai.
5. Pasakykite, kaip tikrinsite varančiosios grandinės (ar kito tipo transmisijos elementų)
būklę. Regitros egzamino pakeitimai
6. 7. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar oro slėgis padangose pakankamas, kad važiuotumėte saugiai.
Pasakykite, kaip tikrinsite, ar padangų protektoriaus rašto gylio pakanka, kad važiuotumėte
saugiai.
8. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar bendra padangų būklė yra tinkama saugiai važiuoti.
9. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar bendra stabdžių elementų būklė tinkama saugiai važiuoti.
10. Parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia stabdžiai.
11. Parodykite, kaip tikrinsite vairo laisvumą.
12. Parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia žibintai, ar atšvaitai yra švarūs.
13. Pasakykite arba parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia įspėjamasis garso signalas.
14. Parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia posūkių signalai.
B1, B KATEGORIJA
15. Parodykite arba pasakykite, kaip užrakinamas ir atrakinamas vairo užraktas.
16. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar alyvos lygis variklyje yra pakankamas.
17. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia vairo stiprintuvas.
18. Parodykite, kaip įjungiamas galinio lango šildymas.
19. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar aušinimo skysčio lygis yra pakankamas.
20. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia stovėjimo stabdys.
21. Pasakykite, kur pilsite langų plovimo skystį.
22. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite ar veikia priekinio ir galinio (jei yra) langų
plovimo sistema.
23. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia įspėjamasis garso signalas.
24. Pasakykite, kaip nustatysite ar nėra gedimo stabdžių antiblokavimo sistemoje (ABS).
25. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar stabdžių skysčio lygis yra pakankamas.
26. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia posūkių signalai.
27. Pasakykite, kaip patikrinsite, ar veikia stabdžių šviesos signalai.2
28. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia darbinis stabdys.
29. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia visi žibintai ir šviesos lygio reguliatorius (jei valdomas
rankiniu būdu).
30. Pasakykite, kur ieškosite informacijos apie rekomenduojamą oro slėgį padangose.
31. Pasakykite, kaip tikrinsite oro slėgį padangose.
32. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar padangų protektoriaus rašto gylio pakanka, kad saugiai
važiuotumėte.
33. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar bendra padangų būklė tinkama saugiai važiuoti.
34. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia avarinė šviesos signalizacija.
C1, C, D1, D KATEGORIJA
35. Pasakykite kokius veiksmus atliksite su tachografu prieš pradėdamas darbą ir jį pabaigus.
36. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar oro sistemoje nėra nuotėkio.
37. Pasakykite, į ką būtina atsižvelgti, pakraunant transporto priemonę (toliau – TP).
38. Pasakykite, kaip tikrinsite žibintų ir atšvaitų būklę.
39. Pasakykite, kaip tikrinsite stiklų būklę.
40. Pasakykite, kaip tikrinsite purvasaugių būklę.
41. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar oro slėgio padangose pakanka, kad saugiai važiuotumėte.
42. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar padangų protektoriaus rašto gylio pakanka, kad saugiai
važiuotumėte.
43. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar bendra padangų būklė yra tinkama saugiai važiuoti.
44. Pasakykite, kaip tikrinsite stiklo valytuvų būklę.
45. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar kėbulo būklė yra tinkama saugiai važiuoti.
46. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar oro slėgis stabdžių sistemoje yra tinkamas
saugiai važiuoti.
47. Pasakykite, kaip tikrinsite ar automobilyje yra pakankamas skaičius gesintuvų ir jie
atitinka reikalavimus.
48. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar alyvos lygis variklyje yra pakankamas.
49. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar ratų tvirtinimo veržlės yra patikimai užsuktos.
50. Pasakykite, kaip tikrinsite pneumatinės pakabos padėtį ir būklę.
51. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia stabdžių šviesos signalai.
52. Parodykite arba pasakykite, kur tikrinsite skysčio lygį variklio aušinimo sistemoje.
53. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar aušinimo skysčio lygis yra pakankamas.
54. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia visi žibintai.
55. Parodykite arba pasakykite, kaip keičiama tachografo duomenų laikmena.
56. Pasakykite, kaip valdysite pakėlimo aikštelę. Jei pakėlimo aikštelės TP nėra – kaip
tikrinsite, ar visos durys, įskaitant krovinių skyriaus, yra patikimai uždarytos.
57. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia vairo stiprintuvas.
58. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia posūkių signalai.
59. Parodykite arba pasakykite, kur yra langų plovimo skysčio papildymo vieta.3
60. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite ar veikia priekinio stiklo plovimo sistema.
61. Parodykite, kokių prietaisų rodmenis turite tikrinti prieš užvesdami variklį.
62. Parodykite, kokių prietaisų rodmenis turite tikrinti užvedę variklį.
BE KATEGORIJA
63. Pasakykite, kaip saugiai pakrausite ir pritvirtinsite krovinį šio TP junginio priekaboje.
64. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar automobilio ir priekabos durys patikimai ir
saugiai uždarytos.
65. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar padangų protektoriaus rašto gylio pakanka, kad saugiai
važiuotumėte.
66. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar bendra padangų būklė yra tinkama saugiai važiuoti.
67. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar veikia įspėjamasis garso signalas.
68. Parodykite arba pasakykite, kur tikrinsite skysčio lygį variklio aušinimo sistemoje.
69. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar aušinimo skysčio lygis yra pakankamas.
70. Parodykite arba pasakykite, kaip patikrinsite, ar veikia stovėjimo stabdys.
C1E, CE, D1E, DE KATEGORIJA
71. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar kėbulo būklė yra tinkama saugiai važiuoti.
72. Pasakykite, kaip valdysite pakėlimo aikštelę. Jei pakėlimo aikštelės egzamino TP nėra –
kaip tikrinsite, ar visos durys, įskaitant krovinių skyriaus, yra patikimai uždarytos.
73. Pasakykite, kaip tikrinsite, ar ratų tvirtinimo veržlės patikimai užveržtos.
74. Pasakykite, kaip tikrinsite stiklo valytuvų būklę.
75. Pasakykite, kokius veiksmus atliksite su tachografu prieš pradėdamas darbą ir jį pabaigus.
76. Pasakykite, kaip tikrinsite žibintų ir atšvaitų būklę.
77. Pasakykite, kaip tikrinsite purvasaugių būklę.
78. Pasakykite, kaip tikrinsite pakabos būklę.
79. Parodykite, kokių prietaisų rodmenis turite tikrinti prieš užvesdami variklį.
80. Parodykite, kokių prietaisų rodmenis turite tikrinti užvedę variklį.
81. Pasakykite, į ką būtina atsižvelgti pakraunant TP.
82. Parodykite arba pasakykite, kaip tikrinsite, ar oro sistemoje nėra nuotėkio.
________Motorinės transporto priemonės
valdymo įgūdžių ir gebėjimų
vertinimo kriterijų bei metodų aprašo
2 priedas
SPECIALIEJI VAŽIAVIMO MANEVRAI
1. Specialieji važiavimo manevrai (toliau – manevrai) atliekami specialioje tam
pritaikytoje aikštelėje (toliau – aikštelė) ir (arba) kelyje. Kelyje pastatymo į stovėjimo vietą
manevrai turi būti atliekami ten, kur leidžiama sustoti ir stovėti. Specialiųjų važiavimo manevrų
atlikimo vietą ir seką parenka egzaminuotojas.
2. Egzaminuojant AM, A1, A2 arba A kategorijos transporto priemone (toliau – TP) turi
būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba:
2.1. valdyti motociklą (mopedą) su išjungtu varikliu. Šiam manevrui atlikti kūgiais
pažymima juostos (ilgis – 22 m, plotis – 3 m) pradžia ir pabaiga bei šiai juostai statmena stovėjimo
vieta (ilgis – 3 m, plotis – 2 m), esanti už 10 m nuo juostos pradžią žyminčio kūgio, dešinėje pusėje.
Atlikdamas šį manevrą egzaminuojamasis turi:
2.1.1. stumti motociklą (mopedą) į priekį, eidamas kairėje motociklo pusėje, abiem
rankomis laikydamas vairą; stabdyti motociklą (mopedą) naudodamas stabdžius;
2.1.2. įstumti atbulą motociklą (mopedą) į stovėjimo vietą bent viena ranka laikydamas
vairą;
2.1.3. pastatyti motociklą (mopedą) ant stovėjimo kojelių arba atremti su šonine atrama,
po to nukelti nuo jų;
2.1.4. išstumti motociklą (mopedą) iš stovėjimo vietos ir pasukęs jį į dešinę nustumti į
priekį dar 10 m;
2.2. važiuoti siaura juosta tiesiai pastoviu greičiu šalia lėtai (apie 1 m/s) einančio
egzaminuotojo. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (ilgis – 20 m, plotis – 1,5 m)
pradžia ir pabaiga. Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o
šiek tiek iš toliau, kad ties juostos pradžia pasiektų tinkamą greitį;
2.3. važiuoti aštuoniuke. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymimi stačiakampio (6 x 12 m
dydžio), kuriame egzaminuojamasis važiuoja aštuoniuke, kampai ir aštuoniukės apskritimų
centrai, tarp kurių – 4 m atstumas. Egzaminuojamasis:
2.3.1. pradeda manevrą nuo trumposios stačiakampio kraštinės;
2.3.2. važiuoja išilgai stačiakampio ir suka į kairę;
2.3.3. turi važiuoti aštuoniuke vienodu greičiu kreivinėse trajektorijos atkarpose
pasvirdamas motociklu (mopedu) link posūkio centro;
2.3.4. turi nukreipti žvilgsnį tinkama kryptimi, kad posūkio spindulys būtų kuo mažesnis
ir motociklas (mopedas) neišvažiuotų už kūgiais pažymėto stačiakampio ribų. Leistinas nežymus
išvažiavimas už stačiakampio ribų, jeigu egzaminuojamasis sugeba važiuoti sklandžiai ir iš esmės
taisyklingai;
2.4. važiuoti gyvatėle nesustabdydamas tarp šešių vienoje tiesėje išdėstytų kūgių lėtai ir
greitai (ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu). Atstumas tarp gretimų kūgių važiuojant lėtai – 3 m;2
greitai – 8 m. Pradedant manevrą, motociklas (mopedas) turi būti kūgių sudarytoje linijoje prieš
pirmą kūgį. Egzaminuojamasis:
2.4.1. važiuodamas gyvatėle lėtai, manevrą gali atlikti pajudėdamas likus 3–5 m iki
pirmojo kūgio, o važiuodamas greitai – šiek tiek iš toliau, kad ties gyvatėlės pradžia pasiektų ne
mažesnį kaip 30 km/h greitį;
2.4.2. turi važiuoti gyvatėle tarp kūgių, tinkamai valdyti akceleratorių, galinio rato stabdį
ir sankabą;
Regitros egzamino pakeitimai 2.4.3. už paskutinio kūgio grįžti į pradinę tiesę ir važiuoti tiesiai keletą metrų;
2.5. apvažiuoti kliūtį, važiuodamas ne mažesniu kaip 50 km/h (mopedu – 30 km/h)
greičiu. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (ilgis – 33 m, plotis – 1 m) pradžia ir
pabaiga. Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o šiek tiek iš
toliau, kad ties juostos pradžia pasiektų tinkamą greitį. Atlikdamas šį manevrą, egzaminuojamasis
turi:
2.5.1. įvažiuoti tarp juostos pradžią žyminčių kūgių ne mažesniu kaip 50 km/h (mopedu
– 30 km/h) greičiu;
2.5.2. nenaudodamas stabdžių apvažiuoti kūgį, esantį už penkiolikos metrų į priekį nuo
juostos pradžią žyminčio kūgio ir už dviejų metrų į kairę nuo kairiojo juostos krašto;
2.5.3. nuvažiavęs ne daugiau kaip aštuoniolika metrų, grįžti į pradinę tiesę pažymėtoje
juostoje;
2.6. įsibėgėti 30–40 km/h greičiu ir tiksliai sustabdyti nurodytoje vietoje. Šiam manevrui
atlikti kūgiais pažymima juostos (ilgis – 17 m, plotis – 1,5 m) pradžia ir pabaiga.
Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o šiek tiek iš toliau,
kad ties juostos pradžia pasiektų tinkamą greitį. Atlikdamas šį manevrą, egzaminuojamasis turi:
2.6.1. įvažiuoti tarp juostos pradžią žyminčių kūgių ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu;
2.6.2. pradėti stabdyti tik pravažiavęs juostos pradžią žyminčius kūgius;
2.6.3. atleisti akceleratorių ir stabdyti, naudodamas abiejų stabdžių stabdymo jėgą;
2.6.4. stabdyti tolygiai, be didelių stabdymo jėgos pokyčių, neblokuoti ratų;
2.6.5. sustabdyti, privažiavęs juostos pabaigą žyminčius kūgius;
2.6.6. prieš sustabdydamas įjungti pirmą pavarą;
2.7. važiuoti mažo spindulio posūkiu į kairę arba į dešinę. Šiam manevrui atlikti kūgiais
žymima eismo juosta (plotis – 3 m) ir jai statmena stovėjimo vieta (ilgis – 3 m, plotis – 2 m).
Egzaminuojamasis:
2.7.1. prieš pradėdamas manevrą, turi pastatyti motociklą (mopedą) stovėjimo vietoje
priekiniu ratu prie eismo juostos (važiuojamosios dalies) krašto;
2.7.2. egzaminuotojui nurodžius, į kurią pusę (kairę ar dešinę) važiuoti, gali pasirinkti,
kuria koja atsiremti į žemę prieš pradėdamas važiuoti. Egzaminuotojas stovi priešais
egzaminuojamąjį už pažymėtos eismo juostos ribų;
2.7.3. išvažiuoti iš stovėjimo vietos pasukdamas į eismo juostą per jos plotį;
2.7.4. važiuoti keletą metrų tiesiai į priekį;
2.8. stabdyti važiuojant ne mažesniu kaip 50 km/h (mopedu – 30 km/h) greičiu
(egzaminuotojui nurodžius). Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (plotis – 1,5 m)3
pradžia. Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o šiek tiek iš
toliau, kad ties juostos pradžia pasiektų ne mažesnį kaip 50 km/h (mopedu – 30 km/h) greitį.
Atlikdamas šį manevrą, egzaminuojamasis turi:
2.8.1. įvažiuoti tarp juostos pradžią žyminčių kūgių ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu;
2.8.2. pradėti stabdyti tik egzaminuotojui nurodžius;
2.8.3. atleisti akceleratorių ir, naudodamas abiejų stabdžių stabdymo jėgą, stabdyti taip,
kad saugiai sustabdytų nuvažiavęs kuo mažesnį atstumą.
3. Egzaminuojant B1 arba B kategorijos TP, turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis
sugeba:
3.1. įsibėgėti 30–40 km/h greičiu ir tiksliai sustabdyti nurodytoje vietoje. Atlikdamas šį
manevrą, egzaminuojamasis turi stabdyti tolygiai, be didelių stabdymo jėgos pokyčių;
3.2. ne daugiau kaip du kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą, pastatyti TP į paženklintą
arba nepaženklintą, ne mažiau kaip 6 metrų ilgio (kai ilgis apribotas), stovėjimo vietą dešinėje
lygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui taip, kad egzaminuojamojo vairuojama TP:
3.2.1. atliekant manevrą atbuline eiga nuvažiuotų ne toliau kaip 3 m nuo priekyje
stovinčios TP (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos TP priekio ir priekyje stovinčios TP
galo);
Regitros egzamino pakeitimai 3.2.2. pabaigus manevrą stovėtų ne arčiau kaip 1 m, bet ne toliau kaip 2 m atstumu nuo
priekyje stovinčios TP (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos TP priekio ir priekyje stovinčios
TP galo); lygiagrečiai šaligatvio kraštui ir tarp stovėjimo vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta
paženklinta; arčiau šaligatvio esantys ratai būtų ne toliau kaip 40 cm atstumu nuo šaligatvio krašto;
3.3. pastatyti TP į paženklintą arba nepaženklintą stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai
važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui taip, kad pabaigus manevrą egzaminuojamojo
vairuojama TP stovėtų ne arčiau kaip 50 cm, bet ne toliau kaip 1 m atstumu nuo greta stovinčios
TP, lygiagrečiai greta stovinčiai TP arba lygiagrečiai ir tarp stovėjimo vietą žyminčių linijų ne
toliau kaip 40 cm atstumu nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos, jei stovėjimo vieta
paženklinta;
3.4. pastatęs TP į stovėjimo vietą, išvažiuoti iš jos priešinga kryptimi nei įvažiavo ir ne
daugiau kaip du kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą;
3.5. sustabdyti ir vėl pradėti važiuoti įkalnėje taip, kad TP neriedėtų atgal;
3.6. važiuoti atbuline eiga dviejų automobilių ilgio atstumą su posūkiu į dešinę eismo
juostos ribose, o kai eismo juostos nepažymėtos – ne toliau kaip 1 m atstumu nuo važiuojamosios
dalies krašto. Po posūkio važiuoti atbuline eiga iki dviejų automobilių ilgio atstumą, jei nėra
kliūčių (stovinčių automobilių ir pan.) Po važiavimo atbuline eiga, grįžti į kelią pasukant į tą pačią
pusę iš kurios atvažiavo iki manevro atlikimo vietos. Atliekant šį manevrą kelyje, gali būti
manevruojama įvažiavimuose į šalia kelio esančias teritorijas arba sankryžose, kuriose tikimybė
sutikti kitą TP būtų kuo mažesnė.
4. Manevras, aprašytas 3.3 papunktyje, atliekamas atbuline eiga, o manevras, aprašytas
3.4 papunktyje – važiuojant į priekį arba atbuline eiga.
5. Egzaminuojant BE, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D arba DE kategorijos TP turi būti
patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba ne daugiau kaip du kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą4
įvažiuoti atbuline eiga į pakrovimo platformą (rampą) imituojančius (arba manevro ribą
žyminčius) vartus ir sustabdyti ne toliau kaip 1 m atstumu nuo rampos galą imituojančių (manevro
ribą žyminčių) gairelių, jų nepaliesdamas.
6. Prieš pradedant 5 punkte aprašytą manevrą, TP (junginys) turi būti pastatyta už 4 TP
(junginio) ilgio į priekį nuo pakrovimo platformą (rampą) imituojančių (manevro ribą žyminčių)
vartų galo ir už 3 TP (junginio) pločio į kairę nuo vartų bei lygiagrečiai jiems.
7. Pakrovimo platformą (rampą) imituojančių (arba manevro ribą žyminčių) vartų plotis
lygus 1,5 TP (junginio) pločio, o ilgis priklauso nuo TP (junginio) ilgio ir gali būti 1 m ilgesnis
nei TP (junginys), lygus TP (junginio) ilgiui, 1–2 m trumpesnis už TP (junginio) ilgį. Vartų
pradžios vietą prieš pradedant 5 punkte aprašytą manevrą parenka egzaminuotojas.
8. Egzaminuojant C1, C, D1, D arba T kategorijos TP, turi būti patikrinta, ar
egzaminuojamasis sugeba važiuoti ir tiksliai sustabdyti nurodytoje vietoje.
9. Egzaminuojant BE, C1E, CE, D1E arba DE kategorijos TP, turi būti patikrinta, ar
egzaminuojamasis sugeba:
9.1. nuvažiuoti tiesiai atbulomis, neišvažiuodamas iš eismo juostos ne mažesnį kaip 5 TP
(junginio) ilgio atstumą. Šiam manevrui atlikti aikštelėje ištisinėmis ženklinimo linijomis arba
kūgiais žymima 3,5 m pločio juosta;
9.2. atsižvelgdamas į priekabos konstrukcinius ypatumus ir nurodyta seka atlikdamas
visus reikiamus veiksmus, saugiai:
9.2.1. atkabinti priekabą:
9.2.1.1. prieš atkabindamas, pasirinkti tinkamą vietą ir pastatyti vilkiką, kiek galima
tiesiau priekabos atžvilgiu;
9.2.1.2. įjungti vilkiko stovėjimo stabdį ir išjungti variklį;
9.2.1.3. įjungti priekabos stovėjimo stabdį ir, jei reikia, padėti ratų atsparas;
9.2.1.4. patikrinti, ar priekabos stovėjimo stabdys yra įjungtas;
9.2.1.5. nuleisti priekabos ar priekabos vilkties atramą ir fiksuoti atramos keltuvo
rankeną;
9.2.1.6. uždaryti oro čiaupus (jei yra);
9.2.1.7. atjungti oro arba hidraulines žarnas, arba elektros kabelius (jei yra) ir padėti juos
tinkamose vietose;
9.2.1.8. atkabinti priekabą nuo vilkiko;
9.2.1.9. lėtai važiuoti vilkiku į priekį;
9.2.1.10. sureguliuoti vilkiko pakabos padėtį;
9.2.2. pastatyti vilkiką greta priekabos (egzaminuotojo nurodytoje pusėje)
9.2.3. važiuoti atgal ir, ne daugiau kaip vieną kartą išlipus apsižvalgyti, prikabinti
priekabą:
9.2.3.1. patikrinti, ar priekabos stovėjimo stabdys yra įjungtas;
9.2.3.2. patikrinti, ar atitinka vilkiko ir priekabos sukabinimo įtaisų aukštis bei padėtis ir,
jei reikia, sureguliuoti; Regitros egzamino pakeitimai
9.2.3.3. privažiuoti vilkiku prie priekabos ir juos sukabinti;
9.2.3.4. patikrinti, ar vilkikas ir priekaba saugiai sukabinti– pabandyti važiuoti į priekį5
(jei sukabinimo įtaisas rutulinio tipo, pabandymo važiuoti į priekį galima neatlikti);
9.2.3.5. įjungti vilkiko stovėjimo stabdį ir išjungti variklį;
9.2.3.6. sujungti oro arba hidraulines žarnas, arba elektros kabelius (jei yra);
9.2.3.7. atidaryti oro čiaupus (jei yra);
9.2.3.8. uždaryti ir fiksuoti ir patikrinti sukabinimo įtaiso užraktą ar atsiskyrimo grandinę
(lyną);
9.2.3.9. pakelti priekabos ar priekabos vilkties atramą ir fiksuoti atramos keltuvo rankeną;
9.2.3.10. padėti ratų atsparas į vietą (jei buvo naudojamos);
9.2.3.11. išjungti priekabos stovėjimo stabdį;
9.2.3.12. sureguliuoti vilkiko pakabos padėtį;
9.2.3.13. patikrinti, kaip veikia priekabos šviesos prietaisai.
10. Prieš pradedant 9.2 papunktyje nurodytus veiksmus, TP junginys pastatomas vietoje,
kurioje prieš TP junginį yra ne trumpesnė kaip tris automobilio ilgius atitinkanti eismo juostos
atkarpa, kurioje galimas netrikdomas manevravimas automobiliu atkabinant ir prikabinant
Regitros egzamino pakeitimai priekabą.
11. Egzaminuojant D1, D, T kategorijos TP, turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis
sugeba pastatyti TP šonu prie pakylos (šaligatvio krašto), kad keleiviai galėtų saugiai įlipti ir išlipti,
t. y. ne toliau kaip 30 cm nuo pakylos.
Testai www.vairavimoegzaminai.lt
Vairavimo mokykla www.respublikosvm.lt
___________